Referendumo iniciatoriai jau turi parengę naują Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje nebėra ne tik Seimo, bet ir Konstitucinio teismo institucijų.
Referendumo koordinatorius Pranciškus Šliužas neabejoja, kad valstybę sugebėtų valdyti geriau, nei dabartinė ir ankstesnės valdžios.
Nebevykdyti įsipareigojimų Europos Sąjungai raginantys referendumo iniciatoriai neabejoja, kad tvarką Lietuvoje galima padaryti greitai. Tačiau konstitucinės teisės ekspertai tikina, kad tokie lūkesčiai yra laužti iš piršto, praneša "Lietuvos ryto televizija".
Sugalvojo naują Konstituciją
„Aš esu sudėliojęs iki smulkmenų tą variantą Konstitucijos, tik aš jos dabar nenoriu rašyti, nes kiekviena gera idėja, patekusi į šitų žmonių rankas, taip iškraipoma, kad man tiesiog gaila to darbo“, - aiškino P.Šliužas.
Netoli Kauno ūkininkaujantis referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams koordinatorius įsitikinęs, kad „Lietuvą sutvarkyti“ galėtų per mėnesį.
Kol kas referendumo iniciatoriai užsimojo tik prieš žemės Lietuvoje įsigyti norinčius užsieniečius, tačiau ateityje planuoja ir daugiau permainų.
P.Šliužas tvirtina, kad dabartinė Konstitucija yra pasenusi ir nieko verta, todėl savo parengtu naujos Konstitucijos variantu jis užsimojo naikinti Seimą, Konstitucinį teismą ir keisti Lietuvos santvarką.
„Seimo kaip institucijos nenumatyta naujoje Konstitucijoje, nes Lietuvoje Seimas parodė, kad jis toks nereikalingas ir dirba kenkėjiškai“, - sakė ūkininkas.
Pokyčiai kelia šypseną
Teisininkai tikina, kad žmonių iniciatyvos dalyvauti šalies valdyme visada yra sveikintinos. Tačiau ekspertai sumanymą keisti Konstituciją vertina skeptiškai.
„Ką duos šita Konstitucijos pataisa, ar ji suderinta su kitomis Konstitucijos pataisomis, ar ta pataisa nepaneigia fundamentalių vertybių, kurios įtvirtintos Konstitucijoje, ar ji dera su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais, su visuotinai pripažintomis tarptautinėmis normomis? Viena iš tokių – tarptautinių sutarčių reikia laikytis“, - svarstė Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Rizikos neįžvelgia
Referendumo iniciatoriai įsitikinę, kad įsipareigojimų ES nesilaikymas jokių sankcijų Lietuvai neužtrauks, tačiau P.Šliužas prisipažino besinaudojantis jos teikiamais privalumais ir turintis pagal ES paramą dirbamų laukų.
„Toliau gyvenimas eis kaip ėjęs. Mes nesame teisininkai, mes pareiškiame tam tikrą norą, o teisininkų užduotis tinkamai tą norą sudėlioti pagal mūsų tam tikrus reikalavimus“, - įsitikinęs jis.
Tačiau ekspertai tikina, kad yra ne vienas pavyzdys, kai šalys skaudžiai nukentėjo nusprendusios keisti stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
„Yra tik pavyzdžių, kad kai kurios ES narės turėjo mokėti baudas nes nesilaikė ES normų. Man žinomas konkretus atvejis, susijęs su Graikija, kai toje šalyje nebuvo įgyvendinta konkreti direktyva, susijusi su aplinkosaugos normomis, - sakė politologas Ramūnas Vilpišauskas. - Tada Graikijos institucijos turėjo mokėti, kitaip tariant, Graikijos mokesčių mokėtojai turėjo mokėti.“
Politologai tikina, kad euroskeptiški judėjimai visuomet suintensyvėja prieš Europos parlamento rinkimus.
Politinių ambicijų neslepia ir prie referendumo iniciatorių prisišlieję veikėjai. Dalis jų 2012-aisiais nesėkmingai bandė patekti į Seimą su Drąsos kelio, lenkų rinkimų akcijos ir kitomis partijomis.
