Penkerius metus Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vadovavusiam R.Bobinui vykti į Šiaulius teko dėl rotacijos – buvusiame R.Bobino kabinete dabar šeimininkauja Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui vadovavęs 45 metų Egidijus Lapinskas.
Interviu apie Panevėžyje nuveiktus darbus ir Šiauliuose laukiančius iššūkius portalui lrytas.lt R.Bobinas sutiko duoti antrosios savo darbo dienos popietę.
Pirmąją darbo dieną naujasis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas skyrė pažinčiai su padalinių vadovais bei esamos padėties aptarimui.
– Ką pavyko ir ko nepavyko Jums nuveikti vadovaujant Panevėžio apskrities policijos komisariatui?
– Vadovauti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvau paskirtas 2008 metų lapkričio 18-ąją. Laikas pasitaikė neparankus. Planus ir vizijas pakoregavo per krizę sumažintas finansavimas. Kai ko teko atsisakyti, kai kur teko veržtis diržus. Finansavimas pradėjo gerėti tik šiemet.
Galiu pasidžiaugti, kad, nepaisant užklupusių negandų, pavyko išlaikyti brandų ir profesionalų kolektyvą.
Nors keitėsi nusikaltimų pobūdis, daugėjo smurtinių nusikaltimų, tačiau bendrą nusikalstamumo lygį per sunkmetį Panevėžyje pavyko išlaikyti stabilų.
Panevėžio apskrityje buvo įvykdyta ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusių smurtinių nusikaltimų, tačiau jų atsiradimą lėmė ne blogas policijos darbas, o bloga socialinė aplinka.
Kai analizuoji, kodėl vienas ar kitas nusikaltimas buvo įvykdytas, deja, supranti, kad pareigūnai buvo bejėgiai užkirsti kelią tokiam nusikaltimui.
Džiaugiuosi, kad vadovaujant Panevėžio apskrities policijos komisariatui pavyko pagerinti darbo sąlygas pareigūnams. Pagaliau į naujas patalpas persikėlė Pasvalio policijos komisariato darbuotojai, nes senajame pastate, kur per stogą sunkėsi vanduo, o kabinetuose stigo šilumos, normaliai dirbti nebebuvo galima.
Panevėžyje pavyko renovuoti areštinę. Gaila, kad Panevėžio miesto komisariatus pavyko sujungti tik procesiškai, tačiau darbuotojai tebedirba skirtinguose vienas nuo kito per kelis kilometrus nutolusiuose pastatuose.
– Kas Jums žinoma apie kriminogeninę situaciją Šiaulių apskrityje?
– Šiauliai ir Panevėžys – kaimynai ne tik pagal teritoriją, bet ir pagal nusikaltimų statistiką.
Nemanau, kad kriminogeninė situacija Šiauliuose yra kuo nors ypatinga.
Čia taip pat vykdomi nusikaltimai, kurių gausu ir kitose šalies vietose. Tai – vagystės, sukčiavimai, smurtas artimoje aplinkoje.
Šiauliuose gal tik padaugėjo nusikaltimų artimoje aplinkoje, pastaraisiais mėnesiais čia gana aktyviai ėmė reikštis telefoniniai sukčiai. Į tai jau atkreiptas dėmesys ir imtasi priemonių.
– Kokie svarbiausi darbai Jūsų laukia Šiauliuose?
– Labai svarbu atkurti Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) padalinius, kuriuose dirbę pareigūnai, pareiškus jiems įtarimus dėl kvaišalų platinimo bei kitų nusikaltimų, buvo sulaikyti ar nušalinti nuo tarnybos.
Išretėjęs ONTB Šiauliuose tik iš dalies atlieka savo funkcijas. Nors ONTB funkcijas bandoma kompensuoti kitų padalinių veikla, reikia imtis priemonių, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTB vėl taptų funkcionalus.
Vienas pagrindinių ONTB uždavinių yra kova su narkotikų platinimu. Į tai negalima žvelgti pro pirštus. Tam daug dėmesio skyrėme ir Panevėžyje.
Kita kryptis – prekyba žmonėmis. Reikia suprasti, kad prekyba žmonėmis tai ne tik prostitucijai tiekiamos moterys, bet ir nelegaliai darbo rinkai renkami vyrai ar vagiliauti į užsienį išvežami nepilnamečiai.
Dar vienas mūsų laukiantis uždavinys – operatyvus reagavimas į įvykius.
Pirminėje grandyje dirbančių pareigūnų, kurie pirmieji atskuba žmogui į pagalbą, trūksta visuose policijos komisariatuose. Ši problema ypač opi provincijoje, kur atstumai dideli, o pajėgų trūksta.
Manau, kad rajonų policijos komisariatų teritorijoje ištisą parą turi dirbti bent du patrulių ekipažai, kad būtų galima sureaguoti į kiekvieną pagalbos šauksmą.
Logistikos srityje Šiauliuose reikės įgyvendinti jau pradėtą vykdyti naujos areštinės projektą. Senojoje areštinėje esamos sąlygos jau nebeatitinka reikalavimų.
Naujoji areštinė bus įrengta Purienų gatvės pastate, kuriame jau įsikūrę ir Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono policijos komisariatai ir viešosios policijos padalinys.
– Pastaruoju metu vis rečiau kalbama apie organizuotą nusikalstamumą.
– Organizuotas nusikalstamumas niekur nedingo, tik jis galbūt tapo mažiau pastebimas. 1992–1998 metais organizuotų nusikaltėlių gaujos vertėsi turto prievartavimu, bandė veikti privatizavimo procesus. Tuo metu gaujos orientavosi į tai, kas duoda greitos naudos.
Mūsų sąmonėje organizuotas nusikalstamumas asocijuojasi su šaudymu, žudymu, turto prievartavimu, sprogdinimais. Taip, 1992–1998 metais siautėjusios gaujos jau likviduotos – jų nariai atsidūrė teisiamųjų suole arba kalėjime. Tai istorija ir praeitis.
Šiuo metu tendencijos jau kitokios. Organizuoto nusikalstamumo atstovai pelnosi iš narkotikų prekybos, kontrabandos, prekybos žmonėmis ar ginklais. Yra nemažai sričių, kur organizuotą nusikalstamumą bandoma maskuoti legaliu verslu.
Tokios nusikalstamas veikas darančios grupės, kurių yra ir Šiauliuose, turi sąsajų su kitomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje veikiančiomis gaujomis.
Užčiuopti tokias sąsajas mums padeda bendradarbiavimas su kolegomis užsienyje. Šis bendradarbiavimas jau davė gerų rezultatų – už grotų (nebūtinai Lietuvoje) jau atsidūrė ne vienas organizuotos grupės narys.
– Šiauliuose buvo sulaikyta dalis nusikaltimais įtartų ONTB pareigūnų, demaskuotas kontrabandinių cigarečių iš daiktinių įrodymų saugyklos pavogęs pareigūnas. Kaip apsisaugoti nuo nesąžiningų darbuotojų?
– Mano manymu, teisingi žingsniai šia linkme buvo žengti prieš kelerius metus – nuspręsta įkurti Imuniteto valdybą. Vėliau apskričių policijos komisariatuose buvo įkurti ir Imuniteto tarnybos padaliniai, kuriuose dirbantys pareigūnai gali vykdyti tarnybinių nusikaltimų prevenciją bei juos tirti, pasitelkdami kriminalinės žvalgybos metodus bei atlikdami ikiteisminius tyrimus.
Anksčiau tarnybinius nusikaltimus tyrė atskiri policijos padaliniai, nebuvo analizuojamos priežastys ir nebuvo renkama informacija, kuri vadovui padėtų susidaryti bendrą vaizdą apie tendencijas, kurios klostosi kokiame nors jo vadovaujamo komisariato padalinyje.
Atkreipčiau dėmesį, kad policijos pareigūnų įvykdytus nusikaltimus atskleidė ne kas nors iš šalies, o pačios policijos struktūrų – Kriminalinės policijos biuro ir Imuniteto valdybos – pareigūnai.
Šiuo metu yra daugiau „saugiklių“ – nustatyta atitinkama kai kurių procedūrų tvarka, vadovui suteikta pakankamai priemonių žinoti, kas vyksta jo padaliniuose. Todėl manau, kad ateityje tokių dalykų pavyks išvengti.
– Esate griežtas vadovas?
Nepasakyčiau, kad esu griežtas. Pirmiausia įsiklausau į kiekvieno pavaldinio nuomonę. Jei pareigūnas nori ką nors pasakyti, jis privalo tai padaryti: turi ne tik įvardyti problemą, bet ir pateikti sprendimo viziją.
Vadovo pareiga pavaldiniui patarti ir padėti tą problemą išspręsti. Griežtumo kai kuriose situacijose, aišku, gali prireikti, tačiau vien griežtumu savo uždavinių ir vizijų neįgyvendinsi – tam yra kiti būdai.
– Kiek laiko jau dirbate policijoje?
– Tarnybą policijoje pradėjau 1992-ųjų liepos 6-ąją – penkerius metus dirbau tardytoju Kėdainių rajono policijos komisariate. Vėliau tapau kvotos poskyrio vadovu. 2001 metais išvykau dirbti į Panevėžį.
– Kokia tirta byla Jums labiausiai įsiminė?
– Tokių bylų buvo ne viena. Labiausiai įsiminė tos, kurių tyrimui prireikė ne tik žinių, laiko, pastangų, bet ir kolegų pagalbos.
Kėdainiuose teko tirti saugos tarnybos darbuotojo buto sprogdinimą. Nustatėme, kas tai padarė. Panevėžyje įsiminė ne viena sėkmingai ištirta nužudymo byla.
Tik dėl pastabumo ir kruopščiai atliktos įvykio vietos apžiūros pavyko demaskuoti žudiką, kuris jau manė, kad jam pavyks išvengti atsakomybės.
Šis nusikaltimas buvo atskleistas po jo įvykdymo praėjus net trejiems metams. Žudiką demaskuoti padėjo nusikaltimo vietoje aptikta nuorūka, ant kurios likę biologiniai pėdsakai ir padėjo surasti įtariamąjį.
Atmintyje išliko ir Panevėžyje įvykdytas nusikaltimas, kai per trumpą laiką gatvėje buvo mirtinai subadyti trys žmonės. Miestas buvo įbaugintas, visi kalbėjo, kad siaučia maniakas.
Ieškodami žudiko pasitelkėme dailininką, kuris pagal barmenės pasakojimą nutapė galimo įtariamojo portretą. Sulaikę mieste siautėjusį žudiką nustebome, koks jis panašus į dailininko tapytame portrete pavaizduotą įtariamąjį.
Kartais tokios netradicinės priemonės leidžia atskleisti nusikaltimus, kuriuos, regis, atskleisti bus sunku.
– Ar Šiauliuose tik dirbsite, ar čia kelsitės ir gyventi?
– Kol kas į darbą važinėju iš Panevėžio, kuriame liko žmona ir dvylikametis sūnus. Keltis gyventi į Šiaulius ar ne, pasitarę šeimoje, nuspręsime kiek vėliau.
