Penktadienį per spaudos konferenciją Seimo narys Kazys Starkevičius sakė, jog pirmiausia siūloma sudaryti teisines prielaidas, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama žemės ūkio produkcijos gamybai, ir visi tokios žemės savininkai integruotųsi į Lietuvos visuomenę ir vietos bendruomenę.
Juridiniams asmenims taikomas reikalavimas ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus būti naudojus žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio produkcijos gamybai. Be to, numatoma, kad juridiniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tik toje savivaldybėje, kurioje yra registruota juridinio asmens buveinė ir tik gavus šios savivaldybės sudarytos komisijos sutikimą.
Fiziniams asmenims siūloma nustatyti reikalavimą bent trejus paskutinius metus nuolat gyventi Lietuvoje, mokėti valstybinę kalbą (įstatyme numatomi ir kiti kriterijai), turėti ūkininkavimui reikalingų profesinių įgūdžių ir kompetencijos bei tenkinti šio įstatymo nustatytus valdomos žemės ūkio paskirties žemės ribojimus.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad asmuo ar susiję asmenys, pageidaujantys įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės ir kitų asmenų įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotas taptų didesnis kaip 20 hektarų, privalėtų Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Asmuo, gavęs leidimą, žemės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo įsipareigoti neperleisti šio sklypo kitiems asmenims ne mažiau kaip 10 metų nuo jo įsigijimo dienos, taip pat įsipareigoti ne mažiau kaip 10 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos gaminti žemės ūkio produkciją.
Be to, siūloma patikslinti, kokį juridinio asmens akcijų kiekį turi turėti asmuo, kad būtų laikomas turinčiu daugumą ar lemiamą įtaką juridinio asmens valdyme.
Įstatymo projektu siūloma tikslinti ir kai kurias nuostatas, susijusias su valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.
2014 m. gegužės 1 d. nebegalios pratęstas draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams. Apie 300 tūkst. piliečių pasirašė už tai, kad draudimas būtų įteisintas referendumu.
Pasak konservatorių, tai akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos visuomenė žemės ūkio paskirties žemę supranta esant nacionaline vertybe, todėl jos nuosavybei teikia ypatingą reikšmę ir nenori, kad ją įgytų „svetimi“ – ūkininkauti ir integruotis į Lietuvos kaimo bendruomenę neketinantys asmenys. Taip pat tai rodo Lietuvos žmonių susirūpinimą dėl galimo žemės supirkimo ir jos nuosavybės koncentravimo spekuliaciniais tikslais kelių asmenų rankose.
„Vis dėlto suvokiant, jog nėra realių galimybių pratęsti draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams, o referendumo iniciatorių siūloma Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas gali prieštarauti kitiems Konstitucijos straipsniams ir narystės Europos Sąjungos įsipareigojimams, privalome žemės pardavimą užsienio subjektams riboti ir apsaugoti žemės rinką nuo spekuliacijų įstatymu. Būtina numatyti papildomus apribojimus ir sąlygas jos įsigijimui, „saugiklius“, – teigia vienas iš projekto iniciatorių Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas.
Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą „saugiklių“ įstatymą inicijavo ir parengė europarlamentarai Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo nariai Kazys Starkevičius, Paulius Saudargas, Irena Degutienė, Valentinas Stundys ir Rimantas Jonas Dagys.
