Daugybę nesėkmių versle patyręs buvęs Vilniaus tarybos narys, aktyvus konservatorius 58 metų Vytautas Sadauskas nusprendė asmeninį bankrotą skelbti Latvijoje.
O kažkada iš gyventojų indėlius rinkęs ir netgi kalinio duonos ragavęs marijampolietis verslininkas 40-metis Žydrūnas Buzas skolų bando atsikratyti Lietuvoje. Mūsų šalyje jau metus irgi veikia Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Įmonės žlugo viena po kitos
Vilniečio V.Sadausko bankroto procesas Rygos teisme prasidėjo praėjusių metų lapkritį.
„Taip jau išėjo“, – apie bankroto priežastis „Lietuvos rytui“ tepasakė verslininkas, užsiminęs, jog liko daug nuoskaudų.
V.Sadausko pavardė susijusi su keletu garsių bendrovių, kurios žlugo patyrusios milijoninius nuostolius.
Pavyzdžiui, „Savy“ prieš 15 metų buvo viena didžiausių statybos įmonių šalyje.
Tokiu vardu buvo pasipuošusi ir krepšinio komanda, žaidusi antrojoje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje.
2001 metais bendrovė bankrutavo, o jos savininkas V.Sadauskas tuomet teigė pasimokęs iš klaidų.
Bet verslininką ir toliau persekiojo bankrotai. Taip nutiko bendrovei „Šiaurės kryptis“, kuriai priklausė nebaigtas biurų pastatas Vilniuje.
Kreditoriui Ūkio bankui prieš ketverius metus teko už skolas perimti pastatą.
„Kreditorius neliko patenkintas, nes liko nepadengtas milijonas litų“, – sakė bankroto administratorius Aurimas Valaitis.
Šešerius metus Vilniaus miesto tarybos nariu, o trejus – rajono tarybos nariu buvusiam V.Sadauskui nepavyko išlaikyti ir daugiau savo bendrovių. Žlugo ir „Šiaurės krypties investicija“, ir „Betonuotojas“, ir „Nekilnojamojo turto vystymo grupė“.
Nepasisekė ir rinkimai
Nesėkmių versle patyręs vilnietis 2011 metais kandidatavo į sostinės savivaldybės tarybą.
Tačiau tuometis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šeškinės skyriaus pirmininkas nesėkmę patyrė ir per rinkimus.
Tuomet V.Sadausko turto ir pajamų deklaracijoje skelbta, kad jis turi 2,84 milijono litų skolą.
Surašė visus kreditorius
Praėjusių metų vasarą į Marijampolės teismą kreipėsi bendrovės „BCB Group“ generalinis direktorius Ž.Buzas prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Verslininkas skolingas Ūkio bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir 466 fiziniams asmenims. Pasinaudojęs pernai įsigaliojusiu įstatymu marijampolietis siekia atsikratyti apie 3 mln. litų skolos.
„Bankroto bylai ir sudarytam atsiskaitymo planui pritarė 90 proc. kreditorių. Lietuvoje toks atvejis, manau, yra pirmas.
Surašėme visus 466 kreditorius: ir tuos, su kuriais atsiskaityta, ir tuos, su kuriais – dar ne. Nors realiai jų yra apie 100. Stengėmės nė vieno nepražiopsoti, kad nebūtų problemų nagrinėjant bylą.
Asmeniškai jų neieškojome, apie atsiskaitymo planą pranešėme raštu. Kas norėjo, tas atsiliepė“, – „Lietuvos rytui“ sakė Ž.Buzas.
Įklampino skolininkai?
Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos verslininkas teigė, jog į sunkią finansinę padėtį jį įstūmė neatgautos skolos.
Ž.Buzas paaiškino, jog jis iš fizinių asmenų pasiskolintus pinigus už palūkanas perskolino kitiems asmenims ir neatgavo didžiosios dalies perskolintų pinigų, todėl nebepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.
Marijampolietis teismui pateikė duomenis, jog dėl mokestinės nepriemokos jis apie 35 tūkst. litų yra skolingas VMI, dėl laidavimo sutarties už bendrovę „Marijampolės gelžbetonis“ skola Ūkio bankui – 700 tūkst. litų.
Paties Ž.Buzo pasirinkti bankroto bylos administratoriai turėjo per keturis mėnesius surinkti kreditorius ir pateikti jiems atsiskaitymo planą.
Tačiau tam pritrūko laiko. Teismas terminą pratęsė iki šių metų vasario pabaigos.
Jokio turto ir maža alga
Investiciniais projektais ir juridinėmis konsultacijomis besiverčiančiai bendrovei vadovaujantis Ž.Buzas pagal teismui pateiktus dokumentus yra tikras vargšas.
Per pastaruosius trejus metus šio verslininko vardu neregistruota jokio turto.
Kaip generalinis direktorius jis tegauna tūkstantį litų algos, neturi nekilnojamojo turto, akcijų, transporto priemonių.
„Pagal dokumentus – viskas legalu“, – patvirtino vienas teisėsaugos pareigūnas. Beje, dar nepradėtos nagrinėti Ž.Buzo asmeninio bankroto bylos dokumentų apimtis įspūdinga – penki tomai.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, verslininkas yra nemokus, nes jo įsipareigojimų suma yra didesnė nei 25 minimalios mėnesio algos.
Keturių vaikų tėvas prieš kurį laiką išsiskyrė su žmona, savo vaikams kas mėnesį turi mokėti 490 litų alimentų.
Į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar tikisi palankaus teismo sprendimo, verslininkas atsakė: „Jaučiuosi ramiai kaip visada. Mano advokatai dirba, žiūrėsime, kaip bus. Dėl atsiskaitymo su kreditoriais – kiekvieno sąžinės reikalas: arba pamažu atiduoti pinigus, arba ne.“
Reputacija – prieštaringa
Ž.Buzas pagarsėjo tais laikais, kai nelegalūs bankai rinko indėlius iš gyventojų ir pradangino jų pinigus.
Banku „Žydrius“ patikėjusiems marijampoliečiams jis liko skolingas apie 2 mln. litų.
Dėl neteisėtos veiklos verslininkas buvo teisiamas. Už grotų jis praleido maždaug dvejus metus, o išėjęs į laisvę vėl ėmėsi verslo.
Ž.Buzo pavardė buvo nuolat minima įvairiuose turto privatizavimo aukcionuose. Jam priklausiusi bendrovė „Artapolas“ buvo įsigijusi įmonę „Marijampolės gelžbetonis“. Vėliau pastaroji nupirko dalį „Alytaus tekstilės“ akcijų.
Abi šios įmonės buvo numarintos. Dėl „Marijampolės gelžbetonio“, kuriame Ž.Buzas buvo valdybos pirmininkas, įtariamo tyčinio bankroto vyksta ikiteisminis tyrimas.
Su šio marijampoliečio vardu buvo siejama daug skandalingų nekilnojamojo turto bei įmonių pirkimo sandorių, nors pats verslininkas juose oficialiai nedalyvavo.
Beje, „Žydriumi“ pavadintas futbolo klubas yra žaidęs Lietuvos aukščiausiojoje lygoje.
Buvo pagrobtas
2008-ųjų kovą Ž.Buzą buvo pagrobę ir tris savaites Kauno rajone kalino keturi nusikaltėliai, reikalavę milijoninės išpirkos.
Marijampoliečiui pavyko pabėgti. Jo pagrobėjai buvo nuteisti. Teismas nusprendė, jog nukentėjusiajam ir jo žmonai nuteistieji turi atlyginti žalą – 100 tūkst. litų.
Lietuvoje bankrutavo per šimtą žmonių
* Galimybė kelti fizinių asmenų bankroto bylas Lietuvoje įsigaliojo nuo praėjusių metų kovo. Jau bankrutavo daugiau nei šimtas šalies gyventojų. Vidutinė bankrutuojančių asmenų skola siekia 570 tūkstančių litų.
* Daugiausia tarp bankrutavusiųjų – Kauno (40 proc.), Klaipėdos (20 proc.), Telšių (13 proc.), Vilniaus (11 proc.) apskričių gyventojų.
* Bankrutuoja ne tik skolose skendintys verslininkai, bet ir mokytojai, ūkininkai, kitų profesijų atstovai.
* Nemaža dalis bankrutuojančiųjų dabar gyvena užsienyje, bet jie bando atsikratyti prieš krizę prisiimtų didelių skolų.
* Daug lietuvių anksčiau yra bankrutavę Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje.
