Prieš daugiau nei 10 metų teisme patvirtinta taikos sutartimi
tarpusavyje Kurhauzo pastatą atsidalinę statinio bendrasavinkai dar
tuomet tapo atskirų pastato dalių savininkais.
Taip konstatavo Jackų šeimos apeliacinį skundą atmetęs Klaipėdos
apygardos teismas.
Teisių į mūrinę dalį nebeturi
Anot teisėjų kolegijos, pastato atidalinimas reiškia, kad pasibaigia
bendraturčio nuosavybė su kitu bendraturčiu - suformuojami atskiri
nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami savarankiškai.
Teismas padarė išvadą, kad medinės dalies savininkai - Jackų šeima
nebėra valstybės ir savivaldybės lėšomis atkurtos Kurhauzo mūrinės
dalies bendraturčiai, todėl negali pretenduoti į šios pastato dalies
antrąjį aukštą.
Per 10 metų sudegusios medinės Palangos kurhauzo dalies atstatyti
nepradėjęs palangiškis Gediminas Jacka su savo šeima apie nusižiūrėtą
atstatytos mūrinės dalies antrąjį aukštą prakalbo pernai vasarą.
Kurhauzo bendrasavininkai pareikalavo iš naujo nustatyti prieš 10 metų
nustatytą pastato naudojimosi tvarką.
Neabejodamas, kad dalis atstatyto kurhauzo priklauso jam ir jo šeimai,
G.Jacka kartu prašė teismo mūrinės dalies antrojo aukšto patalpas jau
paskirstyti jo šeimos nariams.
Palangiškis teismui net pasiūlė kurie kambariai turėtų atitekti jam, jo
žmonai Virginijai, bei trims dukroms.
Taikos sutartis yra galutinė
Teisme ieškovams atstovaujantys 4 advokatai karštai įrodinėjo, kad viso
pastato bendrasavininkai privalo iš naujo dalintis pastatą, nes
ankstesnė taikos sutartis 2003 metais teisme buvo sudaryta tarp
savivaldybės, G.Jackos ir grafo Alfredo Tiškevičiaus.
Grafas yra miręs, o G.Jacka jam priklausančią pastato dalį 2005 metais
yra perleidęs žmonai ir dukroms.
Jackų teigimu, buvęs pastato padalinimas naujiems bendrasavininkams
nebegalioja.
Palangos apylinkės teismas tokį Jackų ieškinį atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas nutarė, kad prieš 10 metų teisme
patvirtintos ir seniai įsigaliojusios taikos sutarties iš naujo ginčyti
nebegalima, o iš G.Jackos kurhauzo dalis perėmusios jo dukros bei žmona
apie šį pastato patalpų atidalinimą turėjo būti žinoma.
Sklypo padidinti nepavyko
G.Jackai nepavyko nuginčyti ir prie Kurhauzo priskirto 52,74 aro ploto
žemės sklypo dydį.
Pusę istorinio pastato valdančiai Jackų šeimai priklauso ir pusė sklypo,
todėl palangiškis nuo pat pastato dalies įsigijimo siekė, kad prie
Kurhauzo būtų formuojamas kuo didesnis žemės sklypas.
Prieš keletą metų Palangos savivaldybės prašymu valstybė įregistravo
sklypo plotą, kuris buvo apibrėžtas teritoriniuose planavimo
dokumentuose.
Jackų šeimos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus administracinis
teismas nutarė, kad žemės sklypas prie kurhauzo suformuotas teisėtai ir
jo dydis Jackų turtinių interesų nepažeidžia.
Jackų ieškiniai išseko
Šarūnas Vaitkus,
Palangos miesto meras
„Galiu pasidžiaugti, kad šiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais
savivaldybės bylinėjimuisi dėl kurhauzo padėtas taškas. Kurorto
savivaldybė pagaliau baigė apie 15 metų trukusį bylinėjimąsi su Jackų
šeima dėl šio istorinio pastato.
Iš grafo Alfredo Tiškevičiaus pusę kurhauzo įsigijęs G.Jacka vėliau
skundė bet kokį jam nenaudingą savivaldybės veiksmą. Per tą laikotarpį
Palangos savivaldybė turėjo daugiau nei 20 civilinių bylų, kurios stabdė
bet kokius miesto veiksmus siekiant kurhauzo atstatymo.
Liko paskutinė ir lemiama byla, kurioje Kultūros paveldo departamentas
istorinę reikšmę turinčio pastato dalį siekia atimti iš jos
neprižiūrėjusių Jackų“.
