Būtent savanaudiškai ir trumparegiškai elgiasi dabartiniai Lietuvos transporto sektoriaus vadovai – gina atskirų partijos narių ir kelių asmenų, spekuliuojančių supirktais žemės sklypais, interesus.
Estijos transporto ministras atsiprašė, tačiau turbūt ne dėl klausimo esmės, bet dėl pasisakymo tono.
Kiek kartų kauniečių turės atsiprašyti „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, spjovęs į Europos Sąjungos regionų vystymo politiką, į Lietuvos transporto vystymo strategijos gaires ir vienašališkai nusprendęs, kad Kaunas jau nebe perspektyvinis Lietuvos transporto intermodalinis ir logistikos centras - taip galima spręsti iš jo pasisakymų viešoje erdvėje.
Aišku, sunku patikėti, kad tokie pasisakymai nesuderinti su Susisiekimo ministru. Gal tai tiesiog natūrali tąsa veiksmų, kurių pasekoje gali visai nebelikti „Rail Baltica“ projekto.
Diskusijos apie „Rail Baltica“ vėžės maršrutą vyko dar Algirdui Brazauskui būnant premjeru. Tuomet pagrindines kliūtys buvo: išspręsti, kurioje vietoje - Mauručiuose ar Palemone europinė vėžė įsirems į būsimą logistikos centrą. Svarbūs buvo ir kaimynų lenkų transporto infrastruktūros vystymo prioritetai vakarų kryptimi, pirmenybę teikiant Varšuvos –Berlyno koridoriui.
Esminiai sprendimai padaryti, didelę patirtį turinčių ir įvairias institucijas atstovaujančių specialistų darbo grupė pasakė aiškiai ir paprastai – planuojama vėžė turi eiti per Kauną su transporto logistikos jungtimi Palemone. Pavyko įtikinti ir kaimynus, kad geležinkelio ašis šiaurė – pietūs nuo Helsinkio iki Varšuvos, įsijungiant į transeuropinį geležinkelių tinklą, ne mažiau svarbi ir perspektyvi nei vakarinė.
Tokie sprendimai jau tuomet daug kam nepatiko. Bėgant metams daugėjo naujų sklypų savininkų, didėjo interesai ir supratimas, kad tikėtinas uždarbis (už valstybės išperkamus žemės sklypus) vis didės.
Akibrokštas, tačiau geležinkelių transportas šiuo klausimu yra nustumtas į šoną. Nors kartą matę ekonominius skaičiavimus suvokia, kad vilniečiai ir miesto svečiai yra menkniekis, nedarantis jokios įtakos vėžės ekonominiam perspektyvumui. Juo labiau, kad dabar puikiai veikiantis greitųjų Vilnius-Kaunas traukinių maršrutas sėkmingai užpildytų trūkstamą segmentą.
Lygiai taip pat ir geležinkelio krovinių transportui Vilnius nėra aukso puodas. Seniai akivaizdu, jog daugelis logistikos centrų kuriasi aplink Kauną ir tik politiniai sprendimai (kaip ir sprendimas intermodalinio transporto terminalą kurti Vaidotuose) keičia natūralų geografinį status quo.
Šiandien be paprastų ir suprantamų Lietuvos banko valdybos nario Raimondo Kuodžio kritinių argumentų dažniau galima išgirsti puse lupų šnibždamą atsakymą – socialdemokratų ministras turi atidirbti partijos rėmėjams, kuriuos anksčiau, buvęs Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis jau buvo bebaigiąs išstumti iš transporto sistemos aruodų.
„Jeigu ne dabar, tai kada?“ – klausia pilkieji kardinolai. „Rail Baltica“ investicijas vykdant estiškai – skaidriai ir ekonomiškai pamatuotai – neliktų galimybių pasišildyti prie bendro laužo. O tai dabartiniam ministrui Rimantui Sinkevičiui – galbūt paskutinė galimybė.
Technikos mokslų daktaras Gintautas Labanauskas yra judėjimo „Dirbam Kaunui“ pirmininkas, transporto ūkio specialistas.
