Praėjusių metų lapkritį Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 3 tūkst. universitetų ir kolegijų studentų, taip pat kone 900 vyresniųjų klasių moksleivių, atskleidė, kad jaunimo nesuviliojo valdžios pažadai.
Beveik pusė apklaustųjų palaiko dabartinį studijų finansavimo modelį, pagal kurį gerai besimokantiems studentams yra garantuojamas nemokamas mokslas, o likusieji turi susimokėti iš savo kišenės.
Bet apklausa taip pat parodė, kad visuotinės vienodos studijų įmokos įvedimą palaikytų arba būtų labiau linkę palaikyti 60 proc. moksleivių ir 65 proc. studentų.
Vis dėlto nurodžius detalesnes sąlygas ir leidus pasirinkti vieną iš keturių finansavimo modelių, apklaustųjų palankumas variantui su visuotine vienoda įmoka be galimybės studijuoti savo lėšomis nesiekė 30 procentų.
O nemokamo mokslo modeliai vertinti gana nepalankiai. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga yra už nemokamas bakalauro studijas.
Baiminasi dažnų permainų
Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas neatmetė, kad tokiems apklausos rezultatams įtakos galėjo turėti ir permainų baimė.
Anot studentų lyderio, aukštojo mokslo finansavimo modelis Lietuvoje keičiamas maždaug kas ketverius metus ir to jaunimas ypač baiminasi.
Tačiau P.Baltokas mano, jog tai nereiškia, kad nenorima nemokamo mokslo: „Studentai iš principo bijo reformos padarinių, nes apibrėžimas „nemokamas mokslas“ visiems reiškia ne ką kita, o kiek valstybei užteks pinigų?“
Studentų atstovui antrino ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas.
Jis džiaugėsi, jog jaunimas ima suprasti, kad nemokamo kokybiško mokslo nėra ir vargu ar bus.
P.Baršausko manymu, geriausia būtų vienodas minimalus mokestis visiems studentams, kai didžiąją dalį studijų kainos padengia valstybė. Profesoriaus nuomone, toks mokestis galėtų būti 1 tūkst. ar 2 tūkst. litų per metus.
Vyriausybė atsitraukė
Anksčiau tarp valdančiųjų vyko svarstymų visas bakalauro studijas padaryti nemokamas, tačiau praėjusią savaitę po pasitarimų Vyriausybėje buvo pranešta, kad bent jau 2015 metais to tikrai nebus.
Nors švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tvirtino, kad šis klausimas vėl bus keliamas svarstant 2016 metų biudžetą, ir pats abejojo, ar jis sulauks pritarimo.
Mat sprendimas padaryti nemokamas bakalauro studijas visiems aukštojo mokslo siekiantiems studentams papildomai kainuotų nuo 180 iki 260 mln. litų. Be to, baiminamasi nemotyvuotų studentų antplūdžio.
Neatspindi visų požiūrių
Komentuodamas apklausos rezultatus D.Pavalkis nebuvo linkęs visiškai sutikti su teiginiu, kad nemokamo kokybiško mokslo nebūna. Ministras paminėjo Švediją, Suomiją, kur aukštasis mokslas yra nemokamas.
„Ar galėtume pasakyti, kad tose šalyse studentai prastai rengiami? Tikrai negalima teigti, kad nemokamas mokslas yra kažkoks blogis. Bet tokiu atveju, aišku, ne visi norintys galėtų studijuoti, atsirastų įvairių ribojimų“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ svarstė ministras.
Tiesa, D.Pavalkis atkreipė dėmesį, kad paskelbti apklausos rezultatai gali neatspindėti visų požiūrių, galbūt jos rezultatai būtų kitokie, jei, pavyzdžiui, būtų apklausti ir tie, kuriems nepavyko įstoti į aukštąsias mokyklas.
Tradicinė paroda
* Vakar Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ atidaryta 12-oji tarptautinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“.
* Parodoje dalyvauja per 190 mokymo organizacijų iš 13 pasaulio šalių, joje iki šeštadienio vyks daugiau nei 170 edukacinių renginių.
* Parodoje apsilankę prezidentė D.Grybauskaitė bei švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis ragino jaunimą likti studijuoti Lietuvoje.
