Tai – pernai prieš pat Įsimylėjėlių dieną pasirodžiusios romantinės komedijos „Valentinas vienas“ tęsinys. Tuomet netikėtuose amplua pasirodę lietuvių aktoriai komiškai pateikė šabloniškus, skirtingus gyvenimus gyvenančių porų tarpusavio bendravimo modelius.
Metų pabaigoje tapo aišku: perdirbti ir sulietuvinti 2007-aisiais pasirodžiusio kanadiečių filmo „Viskas apie seksą“ (kitaip dar vadinamas „YPF“ arba „Young People Fucking“) siužetą buvo puiki mintis. Režisierius Donatas Ulvydas ir visa kūrybinė komanda plojo rankomis – prieš tai sukūręs „Tadas Blinda. Pradžia“ jis dar kartą įrodė savo profesionalumą – filmas tapo žiūrimiausia ir pelningiausia metų juosta.
Nežinantiems, kaip praleisti širdelėmis apraizgytą Vasario 14-ąją, filmo kūrėjai duoda aiškų suflerį – jūs laukiami teatro salėse. Valentino diena – puiki proga apsilankyti kine net tiems, kurie šiaip jau nėra dideli šios pramogos gerbėjai.
Pirmasis filmas – smagus, lengvas, intriguojantis. Tačiau ar reikėjo kurti jo tęsinį – klausimas. Po išankstinės filmo peržiūros vykusioje spaudos konferencijoje režisieriaus vairą iš D.Ulvydo perėmęs E.Kubilius drauge su prodiuseriu Žilvinu Naujoku užsiminė pradžioje svarstę ar apskritai imtis antrosios dalies. Tačiau priėmę sprendimą jie turėjo iš gerklės išsikrapštyti dar vieną ašaką – netrukus po to iš gyvenimo pasitraukė pagrindinis filmo herojus, vienišiaus ginekologo vaidmenį įkūnijęs aktorius Vytautas Šapranauskas.
„Valentinas už 2rų“ pasirodė be pagrindinio herojaus. Antroje dalyje aktorius pakeitę kūrėjai pamainos V.Šapranauskui ieškoti nė neketino. Bet nors juostoje jis nebespėjo suvaidinti, filmas dedikuotas būtent jam. „Vytai, tu visada liksi su mumis“, – toks užrašas pasirodo prieš prasidedant titrams.
Žiūrovų juokas salėje nutyla: kažkas braukia ašarą, kažkas bando nukreipti dėmesį, kažkas nuleidžia akis, atsikrenkščia, – justi reikšminga tyla. Ateini į romantinę komediją, o išeini perrištas juodu kaspinu. Kone metus trunkantis priminimas apie aktoriaus mirtį – lyg nuolatinis krešulio krapštymas ant bandančios užsitraukti žaizdos. Atrodo, kad pavardė – lyg raktinis žodis, bandymas sudominti žiūrovą graudinimu.
Draugas šalia klausia: „Na, kaip filmas?“. „Pasimečiau tarp emocijų“, – atsakau nebesuprasdama ar juoktis, ar verkti.
Filme nuolat pasirodo radijo laidą apie Valentino dieną neva transliuojantys Aistis Mickevičius, Mindaugas Stasiulis ir Skaiva Jasevičiūtė. Jie tarpusavyje diskutuoja, dalinasi mintimis, kaip kas supranta šią šventę. Paklaustas, ką apie Valentino dieną mano Aistis, jis filme nė mirksėjęs akį paslaptingai nusikvatoja: „Taigi ką čia svarstyti, ir taip visiems aišku, kad ši diena daugeliui yra tiesiog tratata.“
Kas slepiasi už šios koduotės – turbūt aiškinti nereikia, tačiau kas apskritai tuo norėta pasakyti – nebelabai aišku. Naujas filmas, naujos poros, naujas siužetas, net režisierius naujas, tačiau ar jaučiasi kažkas? Panašu į bandymą iš vieno filmo padaryti du.
Taigi, kas mes esam? – Režisieriai! Ko mes norim? – Meną paversti verslu! – Ką mes norim tuo pasakyti? – Nežinom!
E.Kubilius prieš premjerą paprašė visų būti atlaidiems. Esą šis filmas jam – lyg baigiamasis bakalauro darbas, nes studijų savu laiku nepavyko pabaigti. Ką gi, sveikiname absolventą. O pažymį tegu pasirašo kiekvienas asmeniškai.
