Lietuvos moksleiviai neišvažiuoja, nes nemoka užsienio kalbų

Vienas per kitą sprausdamiesi jie domėjosi beveik dviejų šimtų mokymo organizacijų siūlomomis vilionėmis. Gerai nusiteikę moksleiviai ir studentai galėjo susipažinti su programų pasiūla net iš trylikos šalių.

Nemažėjant tendencijai studijas rinktis užsienyje, tokių šalių kaip Australijos, Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos stendai buvo apsupti galimybėmis išvažiuoti besidominčių jaunuolių.

Vis dėlto čia jaunimo rinkosi mažiau nei prie Lietuvos mokymo įstaigų stendų.

Trumpai portalo lrytas.lt paklausti: „Lietuva ar užsienis?“ parodoje sutikti  jaunuoliai atsakė įvairiai.

Pora skubančių moksleivių sakė į parodą būtent to ir atėję išsiaiškinti. „Nelygu, kokias universitetas pasiūlys sąlygas“, – teigė dvyliktokas iš Ignalinos. „Į tai įeina stipendijos dydis ir gyvenimo sąlygos“, – dėstė jaunuolis, matyt, pamiršęs paminėti pačių studijų kokybę.

Patogiai ant grindų įsitaisiusios nuo mugės šurmulio besiilsinčios tauragiškės sakė į Vilnių atvažiavusios su mokyklos ekskursija.

„Rinkčiausi Lietuvą“, – trumpai atsakė viena merginų. Paklausta apie priežastis, ji paminėjo kalbos barjerą ir pridūrė, kad jei jo nebūtų, ji važiuotų į užsienį. „Svetur pabaigus mokslus yra lengviau rasti darbą“, – tvirtai įsitikinusi vienuoliktokė.

„Studijos užsienyje garantuoja daugiau perspektyvų“, – jai paantrino  draugė ir pridūrė, kad svetur studijų kokybė tikrai aukštesnė.

Paklaustos, iš kur tokios žinios, merginos nesugebėjo pagrįsti savo įsitikinimo, kad Lietuvoje studijų kokybė prastesnė. „Studijuojant užsienyje yra geresnės praktikos galimybės, lengviau praplėsti pažinčių ratą“, – mąstė jos.

Tauragiškės tarp savo pirminių pasirinkimų vardijo viešojo administravimo, žurnalistikos ir komunikacijos bei marketingo studijų kryptis.

Iš Šilalės rajono mokykliniais autobusais atriedėję vaikinai pasakojo, kad jų mokyklos moksleivius autobusai į Vilnių vežios iki pat šeštadienio, mugės pabaigos.

Į klausimą, kurią šalį rinktųsi, vienas vaikinukų atsakė, kad Lietuvą. „Nes ne kažin kas su kalba“, – nutęsė jis. Paklaustas, o kaip būtų, jei kalbos barjero vis dėlto neturėtų, iškart pasirinko užsienį. „Užsienio šalyse gauti diplomai yra pripažįstami daugelyje šalių“, – studijų ne Lietuvoje privalumą pabrėžė jis. Pasakyti, iš kur tai žino, jis irgi nesugebėjo.

Gabrielius iš Vilniaus sakė mąstantis apie Daniją arba Angliją. „Danijoje mokslai nemokami. Be to, neseniai sugalvojau, kad man ten žmonės artimesni nei Anglijoje, nors net pats nežinau, kodėl“, – mąsliai atsakė metų pertrauką po mokyklos darantis vaikinas.

Žmonių minioje sutiktas buvęs švietimo ministras Gintaras Steponavičius į klausimą „Lietuva ar užsienis?“ atsakė ne taip konkrečiai kaip moksleiviai. „Nėra tokio pasirinkimo – studijuoti Lietuvoje ar svetur, – yra tik konkrečios mokymosi programos pasirinkimas“, – tvirtai teigė jis.

Anot šešėlinio ministro, renkantis, kur studijuoti, domėjimasis programomis turi būti pasvertas ir gilus. „Rinktis reikėtų atsakingai. Reikia žiūrėti į pačią programą, iš ko ji sudaryta, akademinį įstaigos stiprumą“, – patarė G.Steponavičius.

Pats ne vienoje šalyje studijavęs G.Steponavičius atsakė, kad labai vertina svetur įgytą patirtį. „Tai  neabejotinai svarbu. Galimybė pažvelgti į kitą šalį iš vidaus, patirti kitų kultūrų metamus iššūkius, yra išskirtinė gyvenimo patirtis“, – savo nuomonę dėstė jis.

Čia pat Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas pasidžiaugė, kad pačioje Lietuvoje gausėja užsienio studentų. „Smagu matyti, kad tai ne šiaip turistai, o čia studijuojantys žmonės, nes tai liudija protų pritraukimą į mūsų šalį“, – Lietuvos populiarėjimą tarp užsieniečių minėjo G.Steponavičius.

Lrytas.lt pasiteiravus nuomonės apie dabartinio švietimo ministro Dainiaus Pavalkio išsakytą reikalingiausių specialybių sąrašą, G.Steponavičius teigė, kad Lietuvoje reikia daugiau bendradarbiavimo tarp verslo ir aukštųjų mokyklų. „Galbūt tada asmeniui bus daugiau galimybių specialybę rinkis pagal savo gabumus, o ne pagal jos populiarumą“, – teigė jis ir pridūrė, kad septyniasdešimt procentų Lietuvos ekonomikos vis dėlto sudaro paslaugų sektorius.

Parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“ viena salė skirta vien užsienio mokymosi įstaigų paviljonams. Čia galima rasti trijų rūšių stendų. Vieni orientuoti į visas vienos konkrečios šalies įstaigas, kiti – į konkretų universitetą. 

Trečiojo tipo paviljonai priklauso agentūroms, bendradarbiaujančioms tik su tam tikromis įstaigomis. Dažniausiai tokie universitetai neužima labai aukštų pozicijų tarptautiniuose reitinguose. Paprastai tokios agentūros studentus priima į universitetus čia pat vietoje, nes tose mokymosi įstaigose stojamieji konkursai būna kur kas mažiau konkurencingi. Agentūrai nuo pasirašytų sutarčių taip pat tenka komisiniai.

Lrytas.lt

kalbintų moksleivių ne vieną kartą minėtą kalbos barjerą  įveikti padėtų kalbos kursai. Paklausta, ar Lietuvos moksleivių kalbos žinios yra suprastėjusios, „Ames“ anglų kalbos akademijos atstovė kiek sutriko. „Visko būna“, – nutęsė ji ir pridūrė, kad dažnai pasitaiko moksleivių, kurie susigriebia tik paskutiniais mėnesiais. „Tokiems jaunuoliams siūlome intensyvius rengimo anglų kalbos egzaminui kursus“, – teigė ji.

Tačiau Britų tarybos darbuotoja tvirtai atsakė, kad jų administruojamo IELTS anglų kalbos egzamino rezultatai pastaruoju metu netgi gerėja. „Anglų kalbos mokėjimo vidurkis maždaug prilygsta B kategorijai. Tokiu lygiu ir moko vidurinės mokyklos. Tačiau žymiausieji pasaulio universitetai reikalauja ne žemesnės nei C kategorijos“, – skirtingų universitetų skirtingus reikalavimus dėstė kita Britų tarybos stendo atstovė.

Parodoje „Studijos 2014“ jūsų lauks didžiausio šalies dienraščio „Lietuvos rytas“, naujienų portalo lrytas.lt ir „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistai, laidų vedėjai. Vakar čia vyko susitikimas su režisieriumi, TV laidos „Žinių naujienos“ kūrėju ir vedėju Timūru Augucevičiumi,  televizijos laidų „Lietuva tiesiogiai“ ir  „24/7“ vedėja Daiva Žeimyte.

Šeštadienį portalo lrytas.lt redaktorius Liudas Dapkus skaitys pranešimą „Kaip jūs galite tapti portalo naujienų kūrėjais?“. 

Jo pasiklausyti kviečiame vasario 8 dieną, 10 valandą 3 salėje įsikursiančiame „Idėjų inkubatoriuje“.

Po lrytas.lt redaktoriaus pranešimo „Lietuvos ryto“ stende jūsų lauks skaitytojų naujienų ir socialinių iniciatyvų rubrikos „Bendraukime“ redaktorė Gabrielė Burbienė, reportažus iš įtempčiausių pasaulio regionų rengiantis, neseniai iš Kijevo grįžęs žurnalistas Dovydas Pancerovas ir slapčiausius Lietuvos kampelius išmaišęs bei Kijevo įvykius priešakinėje sukilėlių linijoje įamžinęs fotografas Vidmantas Balkūnas.

Didžiausia šalyje „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupė yra viena patraukliausių jaunimo praktikos vietų Lietuvoje. Tai rodo praėjusių metų jaunimo organizacijos „AIESEC Lietuva“ aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų apklausa.„Studijos 2014“ yra didžiausia tarptautinė išsilavinimui skirta paroda Baltijos šalyse.

Ji jaunam žmogui dažnai tampa pirmuoju žingsniu ieškant atsakymų į klausimus, kur mokytis, kokią studijų programą pasirinkti, kokiam universitetui teikti pirmenybę, o galiausiai – kur nuves kelias po studijų, nes dabar šitiek daug pasirinkimo galimybių.