Vos išgirdus šiuos svarstymus, piestu stojo kai kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, mažylių tėvams imta aiškinti esą norima darželiuose uždaryti valgyklas, o vaikus maitinti atvežtiniais, jau ataušusiais patiekalais. Kai kur net imta rinkti parašus, aiškinta, jog valdžia siekia vaikus maitinti pačiu prasčiausiu maistu.
Savivaldybės kuluaruose kalbėta, jog tokio pasipriešinimo reformoms priežastis – netikėtai sujudinta giliai įsišaknijusi korupcinė sistema, kai darželinukams skirtu maistu minta darželių vedėjų, auklėtojų ir virėjų šeimos, o valgio tiekėjai taip pat nelieka nuskriausti.
Tiekėjus pasirenka patys?
Savivaldybės administracijai pavedus auditoriams patikrinti, kaip darželiai perka maisto produktus, paaiškėjo šias kalbas patvirtinti galintys faktai. Tikrintose ikimokyklinio ugdymo įstaigose perkant maisto produktus nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo, o už pirkinius gerokai permokama. Pirkimo sutartyse nenurodoma, koks tiksliai produktas perkamas, neapibrėžiama, kaip kaina turėtų kisti priklausomai nuo sezono.
Auditoriai, tikrinę visas Kauno ikimokyklinio įstaigas, o 8 vaikų darželius – ypač detaliai, nustatė, jog maisto produktus jų vadovai perka supaprastinta tvarka, rengdami ne konkursą, bet apklausas.
Tuomet tereikia apklausti tris pačių pasirinktus tiekėjus ir išsirinkti patį tinkamiausią.
Už 10 kiaušinių – net 8 litai
Iš tikrintų pirkimo sutarčių, 80 proc. atvejų produktai buvo perkami 20–25 procentais didesnėmis kainomis, nei maisto prekių parduotuvėse. Už kilogramą būdavo permokama nuo 1 iki 3 litų.
Kopūstų pirkimo sutartyse buvo nustatyta 2,5 lito už kilogramą kaina, kai mažmeninėje rinkoje šios daržovės kilogramas kainavo 1,77 lito. Iš tiesų už kopūstų kilogramą tiekėjams buvo mokama nuo 1,19 iki 5,60 lito.
Bulvės taip pat pirktos kur kas brangiau, nei kainavo mažmeninėje rinkoje. Parduotuvėse jų kaina siekė 1,29 lito, darželių vadovai mokėjo litu brangiau.
Už svietą tai pat pasistengta mokėti gerokai daugiau. Sviesto kilogramas rinkoje kainavo 23 litus, darželiai mokėjo nuo 27,20 iki 29,85 lito.
Už kilogramą agurkų mokėta po 12 litų, už 10 kiaušinių – 8 litai.
Auditoriai nustatė, jog didžiausias kainų skirtumas aptiktas tikrinant daržovių pirkimą. Jis siekia nuo 0,1 iki 500 procentų. Pieno produktai taip pat pirkti kur kas brangiau nei rinkos kaina – nuo 1 iki 79 proc. Pirkti duonos gaminiai rinkos kainą viršijo 1,5–30 proc.
Darželiai įstengė žemesnėmis kainomis nei parduotuvėje įsigyti tik ryžių bei grikių.
Puiki terpė korupcijai
„Sutartyse perkami produktai apibrėžiami labai abstrakčiai. Pavyzdžiui, „šaldytos uogos“, „įvairios sultys“. Per mažas dėmesys skirtas kokybės kontrolei“, – lrytas.lt sakė Kauno savivaldybės Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vadovas Virginijus Mažeika.
Savivaldybės atstovas sakė, jog esama situacija leidžia įtarti galimas korupcijos ir nesąžiningos veiklos apraiškas.
„Atitinkamos tarnybos galėtų 7 val. ryto patikrinti kai kurių prie darželių stovinčių automobilių bagažines. Tai patvirtintų ar paneigtų piliečių nusiskundimus apie vagiamą maistą“, – svarstė V.Mažeika.
Dviprasmiškų minčių kelia ir auditorių nustatytas faktas, kad daugiau nei pusė, 58 proc., vaikų darželių produktus perka iš tos pačios bendrovės „Sotėja“. Pasak savivaldybės atstovų, bendrovės vadovė Asta Juknienė – į korupcijos skandalą įsivėlusio, švietimo skyriaus darbuotojų kyšininkavimo byloje minimo Dariaus Juknos žmona.
„Mane šie skaičiai šokiravo ir kaip administracijos direktorių, ir kaip darželį lankančio vaiko tėvą. Man keista, kad pavojaus varpais ima skambinti tėvai dėl to, kad mes norime uždaryti valgyklas ir maistą tiekti centralizuotai. Vaikų tėvai šios informacijos nežinojo, tad dabar, pamatę šiuos skaičius, patys galės daryti išvadas“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Gerins darželinukų racioną?
Centralizuotai maisto produktus darželiams pirkti sumanę Kauno savivaldybės vadovai teigė, jog dėl to vaikų valgomo maisto kokybė nukentėti neturėtų.
Per metus maistui pirkti skiriami 23 milijonai litų. Nors anksčiau viešumoje teigta, kad centralizuotai perkant maistą ketinama sutaupyti bent kelis milijonus, šios minties klerkai atsisakė. Tikriausiai pajutus tėvus vienijančių organizacijų spaudimą prakalbta apie darželinukų raciono gerinimą.
„Už tuos pačius pinigus, maistą perkant ne kiekvienam darželiui atskirai, bet centralizuotai, būtų galima įsigyti įvairesnių ir kokybiškesnių produktų. Kita vertus, maisto produktų kainos kyla, tad mokėdami už juos pigiau išvengtume būtinybės didinti mokesčius už vaikų maitinimą“, – sakė D.Ratkelis.
