Galutine ir neskundžiama nutartimi LAT konstatavo, kad byla dar
kartą turi būti nagrinėjama apeliacine tvarka. Apie tai skelbia informacinė
teismų sistema „Liteko“.
2013 metų birželį Vilniaus apygardos teismas paliko galioti
išteisinamąjį nuosprendį piktnaudžiavimu ir kišimusi į
valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas
atliekančio asmens veiklą kaltintam buvusiam sostinės merui. Tuo
metu Vilniaus apylinkės prokuratūra siekė, kad eksmeras būtų
pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda. Apygardos teismas
paskelbė, kad prokuratūros skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apygardos teismas manė, kad į bylą pateikti įrodymai
nepatvirtina, jog V.Navickas kišosi į valstybės tarnautojo veiklą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktas įrašas nebuvo ištisinis,
kai kurios jo vietos buvo ištrintos. Liudytojas Arūnas Totoraitis
aiškino, kad jis ištrynė vietas, kurios buvo susijusios su jo
asmeniniu gyvenimu.
Apygardos teismas skelbė, kad apie V.Navicką byloje esanti
informacija galėtų būti naudojama sprendžiant V.Navicko atitikimą
einamoms pareigoms, pokalbiai labiau rodo jo neigiamą požiūrį į
objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad po slapta darytų
pokalbių paviešinimo V.Navickas neteko posto.
Teismui taip pat nebuvo aišku, kokius būtent sprendimus
tuometinis meras ragino atlikti ne vienodu terminu ir nėra pagrindo
išvadai, kad nesilaikytų normatyviniuose teisės aktuose numatytų
terminų.
„Nėra duomenų, kad sukėlė pasekmes valstybės interesams,
nepakanka faktinių duomenų nustatyti, kad padaryta žala valstybei.
nukentėjusiųjų asmenų byloje nebuvo“, - paskelbė teismas.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus
slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis
Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną
Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims
demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas
teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia
atlikti per tris dienas, o nenaudingus - per trejus metus. Bylos
nagrinėjimo metu šie įrašai buvo išklausyti.
Tačiau nuosprendį paskelbęs apylinkės teismas pabrėžė, kad
politinė nauda nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o
byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti,
jog V.Navickas darė neteisėtą įtaką valstybės tarnautojui
Š.Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.
Valstybės kaltintoja pirmos instancijos teisme siūlė teismui
eksmerui skirti 160 minimalaus gyvenimo lygio dydžio baudą, tai
sudaro 20,8 tūkst. litų.
V.Navickas tvirtina tapęs buvusio savo patarėjo Arūno
Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams
mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino,
kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo,
padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis
įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu,
tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo
viešinti.
A.Totoraitis - buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero
padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs Savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.
Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du
kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė
jį iš darbo atleido nepagrįstai.
