Humanitarinių mokslų srityje premijos laureatais tapo Viktorija Daujotytė-Pakerienė bei Arūnas Sverdiolas. Fizinių mokslų srityje įvertinti Pavelas Bogdanovičius, Gediminas Gaigalas, Alicija Kupliauskienė bei Eugenijus Butkus ir Sigitas Tumkevičius. Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje pagerbta Aurelija Žvirblienė bei Algimantas Petras Matusevičius, Antanas Stankevičius (po mirties), Arūnas Rupšys ir Vytautas Špakauskas. Technologijos mokslų srityje įvertintas Gintaris Kaklauskas.
V.Daujotytė-Pakerienė apdovanota už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998-2012)“, A. Sverdiolas – „Hermeneutinė kultūros filosofija (2002-2012)“.
Pasak humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkės Giedrės Mickūnaitės, šie darbai iš karto išsiskyrė kaip lyderiai, buvo išrinkti pirmu balsavimu, be ginčų. Premijos šiems darbams skirtos dėl fundamentinių tyrimų gelmės, problemos masto. Abu apdovanoti mokslininkai yra suformavę savo tyrimų mokyklas, turi savo doktorantus. Be to, jų darbų rezultatai pritaikomi ir kitose srityse.
„Be V.Daujotytės-Pakerienės studijų sunkiai suvokiamos gimnazijų programos, be A.Sverdiolos darbų neįsivaizduotume viso kultūros lauko – dailės, teatro, literatūros studijų. Labai svarbus ir mokslininkų indėlis į lietuvių kalbą, šiandien akademinė terminija humanitarų nesuvokiama be tų žodžių, kuriuos pasiūlė A. Sverdiolas savo kultūros filosofijos apmąstymuose“, – teigė G.Mickūnaitė.
Anot jos, darbų autorius išskyrė ir jų aktyvi viešojo intelektualo pozicija.
P.Bogdanovičius, G.Gaigalas, A.Kulpiauskienė įvertinti už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998-2012)“.
Anot fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos pirmininko Algimanto Undzėno, šie mokslininkai panaudojo naujausius metodus, kurie leido tiksliai įvertinti beveik visų Mendelejevo lentelės elementų spektrines savybes. Šie tyrimai turi tarptautinį pripažinimą, mokslininkų sukurti metodai naudojami D. Britanijoje, JAV.
E.Butkus ir S.Tumkevičius mokslinę premiją pelnė už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros, savybių tyrimai ir taikymas (1998-2012)“. Šios medžiagos labai plačiai paplitusios gamtoje, todėl mokslininkų tikslas buvo sukurti metodikas, kurios atkurtų gamtinių junginių savybes. Mokslininkų darbo rezultatai pritaikomi šviestuvų gamyboje.
A.Žvirblienė mokslo premiją pelnė už darbų ciklą „Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai (1998-2012)“.
„Šio darbo svarba yra ta, jog sukurta visa serija naujų antikūnų, kurie yra svarbūs technologijoje, genoinžinerijoje, genoterapijoje. Kai į organizmą patenka virusas ar bakterija, mes turime sintetinti antikūnus, kurie juos neutralizuotų. Mokslininkė sukūrė 50 tokių antikūnų, kurie gali sėkmingai atakuoti tam tikrus taikinius, bakterijas, virusus ir juos savotiškai neutralizuoti“, – teigė A.Undzėnas.
A. P.Matusevičius, A.Stankevičius, A.Rupšys ir V.Špakauskas apdovanoti už darbų ciklą „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis-klinikinis ištyrimas ir gamybos įteisinimas“, G.Kaklauskas – už darbų ciklą „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998-2012)“. Šie darbai įnešė reikšmingą indėlį į veterinarijos bei betono gaminimo sritis.
Pasak Mokslų akademijos prezidento, komisijos pirmininko Valdemaro Razumo, šiemet konkurencija mokslo premijoms buvo gerokai didesnė nei pernai, 2012 metais į ją pretendavo 18, šiemet – 27 mokslininkai. Valstybė kasmet daugiausiai skiria septynias premijas.
„Konkurencija rodo, kad tai yra prestižinė premija ir mokslininkai tai supranta kaip didžiausią jų darbo įvertinimą Lietuvoje“, – teigė V.Razumas.
