Vienas vertingiausių Lietuvos kultūros paveldo paminklų – Trakų Vokės dvaras tapo savivaldybės galvos skausmu.
Mat jame šeimininkavusi Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga rūmus nugyveno ir jiems pridarė 133 tūkst. litų žalos.
Į bajorus nukrypo ir finansinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų žvilgsnis, nes atliekant rūmų rekonstrukciją dingo beveik 800 tūkst. litų.
Iškuopė kalnus šiukšlių
Iš bajorų perėmusi dvarą savivaldybė sudarė darbo grupę. Jos vadovė tarybos narė Nijolė Jagelavičienė, su pagalbininkais praėjusį rudenį įžengusi į pastatą, pirmiausia surengė talką.
Iš patalpų teko iškuopti kalnus šiukšlių ir gelbėti iš oranžerijos augalus, nes rūmai žiemą nešildomi. Gėles talkininkai sunešė į šalia esantį Trakų Vokės kultūros centrą. Rūmuose liko tik 3 metrų aukščio bananmedis, kuris sušalo.
Anot N.Jagelavičienės, bajorai tikino, kad rūmai nešildomi tik metus, bet kilo įtarimų, jog ir ankstesnėmis žiemomis patalpose būdavo šalta.
Rašė, kad darbai atlikti
Kol rūmuose dar šeimininkavo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Norvegija ir Lietuva dvaro rekonstrukcijai buvo skyrusi daugiau kaip 2,2 mln. litų.
Už šiuos pinigus turėjo būti atliktas šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų renovavimas, pastatyta katilinė.
Pasak Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovo Vito Karčiausko, blogiausia tai, kad šeimininkai daug darbų pradėjo ir nebaigė.
Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad ne visi sutartyse numatyti darbai atlikti, – nepaklota dalis parketo, netinkamai atliktas perdangos apšiltinimas, nepakeisti automatiniai jungikliai. Tačiau dokumentuose melagingai įrašyta, kad darbai padaryti, statybinės medžiagos panaudotos.
Dėl to kaltinimai pareikšti Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovui Jonui Ragauskui ir tos pačios sąjungos nariui, remonto darbus atlikusios bendrovės direktoriui.
Gelbėti reikia tuoj pat
Netinkamai atlikus remonto darbus buvo sugadinti rūmų pastato pamatai, pirmojo ir antrojo aukštų sienos, medinės perdangos. Dėl nekokybiškų statybos darbų rūsyje ėmė kauptis vanduo, drėkti itin vertingas mūras, išplito pelėsis.
Laimė, pelėsis toliau neplinta, nes patalpose dabar šalta. N.Jagelavičienė pasakojo, kad darbo grupė pirmiausia metė jėgas šiam pavojingam grybui naikinti. Jau surasta įmonė, kuri atšilus orams pelėsį naikins specialiomis cheminėmis priemonėmis.
Tarybos narė įsitikinusi, kad rūmų perdavimo savivaldybei procedūra turi būti atlikta kuo skubiau.
„Jei lauksime teismų maratono pabaigos, Trakų Vokės rūmai sulauks tokio pat likimo kaip ir verslininkui Laimučiui Pinkevičiui priklausantis Lentvario dvaras“, – kalbėjo N.Jagelavičienė.
Tvenkiniuose – žvejyba
Savivaldybė jau anksčiau pareiškė norą rūmuose įkurdinti Vilniaus mero rezidenciją. Tai būtų vieta, skirta svarbiems svečiams priimti, joje vyktų įvairūs kultūros renginiai.
Kituose istoriniuose ir vėlesnės statybos pastatuose būtų galima kurti muziejus, juose vyktų mokslinė, edukacinė ar ritualinė, komercinė veikla, veiktų amatininkų dirbtuvės, kalvė, gal net šviežios žuvies restoranas, o tvenkiniai šalia rūmų būtų naudojami pramoginei žvejybai.
Tačiau kol kas tai tik planai, nes apleisti ne tik rūmai, bet ir pasaulinio garso parkų specialisto Édouard’o Andre 1900-aisiais sukurtas parkas.
Savivaldybė apskaičiavo, kad visai dvarvietei restauruoti reikėtų maždaug 80 mln. litų.
Didžiąją dalį lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Kas taps šeimininku?
Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai Trakų Vokės rūmai panaudos teise buvo perduoti 99 metams.
Supratę, kad susitvarkyti nepavyks, jau po kelerių metų bajorai ėmė savivaldybės prašyti perimti iš jų rūmus.
Perėmusi dvarą savivaldybė dar nepasirinko valdymo formos. Šeimininke gali tapti Rotušė arba viešoji įstaiga.
