Vieną artimiausių susitikimų su medikais SAM planuoja sausio 30-ąją Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. V.Andriukaitis su Kauno regiono gydymo įstaigų vadovais nori aptarti, kokiai veiklai šiemet SAM teiks pirmenybę bei tai, kaip ateityje bus plėtojama regioninė sveikatos priežiūra.
Tačiau į Alytaus, Lazdijų, Jurbarko rajonų bei Marijampolės ir Kauno apskričių ligonines, poliklinikas bei greitosios medicinos pagalbos stotis iš SAM nuskriejo kvietimai su išryškinta pastaba – kviečiamos tik neprivačios gydymo įstaigos.
Privačioms gydymo įstaigoms iš paties ministro lūpų magėtų išgirsti, kokia finansų būklė šiemet diagnozuojama sveikatos sistemai. Ir kam bus skiriama finansavimo pirmenybė. Bet jų vadovai gali nebent nekviesti įsisprausti į Kauno klinikų Didžiosios auditorijos tarpdurį.
Yra taip, kaip turi būti
„Viskas labai socialdemokratiška, - patikino SAM Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Giedrė Maksimaitytė. - Ministras nuolat susitinka su įvairių regionų gydymo įstaigų vadovais. Vieną kartą – su vienais, kitą kartą – su kitais. Viešųjų įstaigų vadovai į susitikimus kviečiami atskirai, be privatininkų, nes kur gi rasti tokią salę, į kurią visi norintieji sutilptų?
Tuose susitikimuose nuolat dalyvauja ir teritorinių ligonių kasų atstovai, kad po to niekas nekaltintų, jog nėra finansinės informacijos“.
Pasak SAM atstovės, ministras su SAM komanda į susitikimus su regionuose esančių gydymo įstaigų vadovais važinėja nuolat, nuo pernykščio gruodžio. Ir kaskart atsiranda koks nors vienas kitas nepatenkintas asmuo, paliejantis pamazgas.
"Kauno klinikose organizuojamas susitikimas tik su valstybinėmis viešosiomis ligoninėmis aptariant klasterių įgyvendinimą valstybinėse ligoninėse, o ne pirminėje ar antrinėje grandyje", - patikino G.Maksimaitytė.
Bet kvietimas juk yra išsiuntinėtas ir visoms Kauno regiono poliklinikoms, - pirminiams sveikatos priežiūros centrams. Tokias pat paslaugas teikia ir pirminėje grandyje dirbantys privatininkai, kurie taip pat siunčia savo ligoninius gydytis ne kur kitur, bet į valstybines, į klasterius besijungiančias ligonines.
„Neseniai būta susitikimo ir su pacientų organizacijomis. Ministras nieko nepraleidžia pro akis, visiems yra dėmesingas“, - sakė G.Maksimaitytė.
Į ketvirtadienio susitikimą su medikais dokumentus į lagaminą krauna ir sveikatos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas, ir Kauno teritorinės ligonių kasos atstovai. Tačiau ką patarėjas kalbės apie integruotos sveikatos priežiūros plėtrą, klausysis tik valdžiai lojalūs medikai.
Privačių gydymo įstaigų atstovai dievagojasi, kad iki šiol apskritai jokių susitikimų su sveikatos apsaugos ministru nebuvo. Tai neišvengiamai kursto ir jų pyktį, ir nuoskaudas. Mat ankstesni sveikatos apsaugos ministrai jų neignoravo. Į susitikimus su valdžios portfelį nešiojančiais vyrais buvo kviečiami visi -- ir privačių, ir valstybinių gydymo įstaigų vadovai.
Ministro dėmesys – rajonams
Apie sveikatos apsaugos ministro išskirtinį dėmesį valdiškoms gydymo įstaigoms liudija ir SAM darbų suvestinė.
Vienas paskutinių ministro susitikimų su medikais vyko sausio 15-ąją. Tačiau privatininkų jame nebuvo nė kvapo. Tuomkart Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijai priklausančių įstaigų vadovams jis aiškino, kad rajoninių ligoninių infrastruktūra nepakankamai išnaudojama.
Pasak V.Andriukaičio, svarbu ne siekti uždaryti mažąsias ligonines, o priešingai – rasti būdų, kaip panaudoti jų infrastruktūros pajėgumus gydant ligonius.
2013-ųjų pabaigoje ši asociacija kreipėsi į ministrą prašydama atsižvelgti į dramatišką rajoninių ligoninių padėtį, kurią sukėlė restruktūrizacija. Jos nebegali atlikti daugybės paslaugų ir jas smaugia didžiuliai nuostoliai.
Tuomkart ministras atsižvelgė į pastabas dėl skubios pagalbos teikimo, ir dešimčiai ligoninių pažadėjo skirti po 250 tūkst. litų skubiąja pagalbą teikusių chirurgų ir traumatologų darbui apmokėti.
Kliūva ir algos
Susitikęs prieš porą savaičių su regionininkais ministras V.Andriukaitis prakalbo ir apie tai, kad negali būti toleruotina situacija, kuomet švaistomos lėšos mokant milžiniškus atlyginimus penkiose ar daugiau darboviečių „teoriškai“ dirbantiems gydytojams.
„Ne prieš, kad žmonės daugiau uždirbtų. Tačiau sistema turi būti sąžininga ir atlyginimai turi būti sąžiningi. Apie kokią paslaugų kokybę ar pacientų saugumą galime kalbėti, kai daktaras atvyksta į trečią ar penktą darbovietę per parą „pamiegoti“? Kuo jis gali padėti sunkiam ligoniui?“ - akmenį į privačiai papildomai užsidirbančių medikų daržą ir ten įmetė ministras.
Dar vienas ministro susitikimas su šalies ligoninių ir poliklinikų vadovais įvyko pernai, po Kalėdų. Tačiau privačios gydymo įstaigos ir į jį nebuvo pakviestos. Medikai buvo supažindinti su 2014-iesiems skirtu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetu.
V.Andriukaičio įsakymu nuo 2014-ųjų metų apmokant už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose bus atsiskaitoma didesniais įkainiais nei iki šiol. Nuo sausio paslaugų bazinių kainų balo vertė padidinta iki 0,93 lito, - iki šiol ji siekė 0,89 lito.
PSDF biudžete numatyta, jog šiemet Lietuvos sveikatos apsaugai bus skirta daugiau kaip 4,7 mlrd. litų. Palyginti su 2013-aisiais, jis yra 7,9 proc. didesnis.
