Nekilnojamojo turto agentūros užčiuopė naują verslo gyslą – siūlo užsieniečiams pigius būstus Lietuvoje. Jie itin paklausūs, mat nekilnojamojo turto nusipirkę svetimšaliai įgyja ir lengvatų patekti į Šengeno erdvę.
Dėl plūstančių pirkėjų iš Uzbekistano, Pakistano, Libano, Azerbaidžano sunerimo Akmenės rajono savivaldybė, rašo „Lietuvos rytas".
Dalis užsieniečių ne tik nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, bet ir tampa neįveikiama kliūtimi renovuojant daugiabučius.
Tiesa, dalis užsieniečių čia iš tiesų važiuoja vasaroti ar persikrausto gyventi.
Kai kurie maskviečiai netgi didžiuojasi įsigiję butą nedideliame ir ramiame Lietuvos mieste.
Traukia avarinis namas
Ypač populiarūs tarp pirkėjų tapo būstai Naujosios Akmenės Respublikos gatvėje esančiame apleistame bendrabutyje.
Šis avariniu pripažintas daugiabutis seniai neturi nė vieno gyventojo. Ir tai nestebina – dar 2002 metų rudenį dėl skolų nutrauktas šilumos energijos tiekimas. 95 butai ištuštėjo tą pačią žiemą, o penkiaaukštį netruko nusiaubti vagys.
1972 metais pastatytame name savivaldybei priklauso 44 būstai, todėl buvo pasirūpinta užkalti langus ir duris, kad į avarinį pastatą nesirinktų valkatos, nelandžiotų vaikai.
Tačiau pastangas niekais pavertė vandalai, išpjovę netgi metalines grotas.
„Namą, keliantį didelį pavojų, siekiame nugriauti. Greta šio vaiduoklio yra du vaikų darželiai, nesinorėtų, kad pasikartotų Rygos „Maximos“ tragedija“, – kalbėjo Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.
Taps kliūtimi renovacijai
Akmeniškiai labai nustebo sužinoję, kad vien per 2013 metus minėtame pastate parduoti septyni butai.
Tuomet rimčiau ir susidomėta, kas užsienio piliečius traukia į Naująją Akmenę.
Paaiškėjo, jog nemenka dalis jų būstą perka tik dėl nekilnojamojo turto savininkui teikiamų lengvatų įvažiuoti į Šengeno erdvę.
Būstai avariniame name yra tarp paklausiausių, nes savininkams nereikia mokėti mokesčių už komunalines paslaugas, – šildymas, vanduo, elektra seniai išjungti, nesiunčiamos ir sąskaitos už atliekų tvarkymą.
Tačiau Akmenės vadovams kelia nerimą, kad pakistaniečiai, uzbekai, libaniečiai perka būstus ir neapleistuose daugiabučiuose.
„Dauguma jų čia net nepasirodo, nemoka už komunalines paslaugas, todėl taps neįveikiama kliūtimi renovacijos procesui“, – nerimo priežastį įvardijo V.Mitrofanovas.
Valstybės parama renovacijai nebeteikiama, jei prasiskolinę penktadalis daugiabučio gyventojų. Tad 12 butų namas tampa pasmerktas, jeigu jame būstą įsigyja, bet jame negyvena pora užsieniečių.
„Konstitucija garantuoja, jog nuosavybė neliečiama, bet tuo negalima piktnaudžiauti.
Kreipėmės į ministerijas, kad būtų nustatytas terminas, leidžiantis savivaldybei perimti neprižiūrimą ir praskolintą būstą“, – sakė rajono meras.
Daugiabutis bus nugriautas
Akmenės valdžia kreipėsi ir į teismą, kad gautų leidimą nugriauti grėsmę keliantį daugiabutį.
Bet tam priešinasi keli bendrabutyje būstą turintys savininkai.
Vienas jų – tebeveikiančios buitinės technikos remonto įmonės savininkas.
Su savivaldybe besibylinėjantys savininkai siekia, kad jiems būtų išmokėtos kompensacijos.
„Mes neketiname nieko mokėti, nes būsto savininkas turi ne tik teisių, bet ir prievolę prižiūrėti savo turtą“, – nukirto meras.
Griauti apleistus bendrabučius akmeniškiai turi patirties – Naujojoje Akmenėje jau neliko keturių vaiduoklių.
Bendrabučio Respublikos gatvėje griovimo darbai kainuos apie 350 tūkstančių litų.
„Iš geranoriškų savininkų nereikalausime prisidėti prie griovimo darbų, o trukdantiems pateiksime sąskaitą“, – sakė V.Mitrofanovas.
Pavadino tiksinčia bomba
Kiek Akmenės rajone atsirado „popierinių“ gyventojų iš egzotiškų kraštų, pasakyti negali niekas.
Mat dažnas perka būstą per tarpininkus, o jų pavardės egzistuoja tik įforminant sandorį.
Įsigytame būste žmonės dažniausiai nesiregistruoja, o Registrų centro duomenų bazėje irgi nėra įrašo, iš kokios valstybės yra pirkėjas.
Todėl savivaldybės darbuotojams lieka spėlioti, koks iš tikrųjų tokių sandorių mastas.
Bene tiksliausius duomenis turi bendrovė „Akmenės energija“, siunčianti sąskaitas už būsto šildymą, karštą vandenį.
„Rajone turime 55 užsieniečius, iš jų tik menka dalis yra sudarę sutartį ir moka už paslaugas, o kiti yra nepasiekiami. Jų ėmė daugėti nuo praėjusios vasaros“, – sakė įmonės darbuotoja Janina Rubežienė.
Užsienio piliečiai vien „Akmenės energijai“ jau spėjo įsiskolinti per 180 tūkstančių litų.
„Tai tiksinti bomba, kuri sprogs netolimoje ateityje“, – prognozavo specialistė.
Jau dabar Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma perimti kone 100 beviltiškai praskolintų būstų.
Apskaičiuota, kad nemokių gyventojų skola šilumos energijos tiekėjams netrukus pasieks 7,2 milijono litų.
Džiaugiasi ramiu gyvenimu
Akmenės rajone veikia dvi agentūros, prekiaujančios nekilnojamuoju turtu.
Įmonės „Remax“ grupės darbuotojas Deividas Kukanauza sakė, kad per metus būstą Naujojoje Akmenėje įsigyja 10–12 užsieniečių.
Anksčiau daugiausia pirkėjų buvo iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, o dabar vis daugėja libaniečių, azerbaidžaniečių, pakistaniečių.
„Dauguma jų per metus 1–3 kartus atvažiuoja pailsėti. Šie pirkėjai ieško prabangesnių, suremontuotų butų už 15–25 tūkstančius litų, o kitų reikalavimas vienas – kuo pigiau.
Bet pastarųjų nėra daug – apie trečdalį“, – sakė D.Kukanauza.
Tarpininkas pripažino dalies pirkėjų net nematęs – sandoriai įforminti per tarpininkaujančius lietuvius.
Akmeniškis pastebėjo, jog mieste daugėja ir pasiturinčių rusų. Jie džiaugiasi ne tik nedidelio miesto ramybe ir nedidele būsto kaina.
Maskviečiai didžiuojasi, kad turi būstą pajūryje, nes tokį pat atstumą tenka įveikti, kol pervažiuoja per Rusijos sostinę.“
Vienas tokių pirkėjų – prieš porą metų šeimai didžiulį namą Naujojoje Akmenėje įsigijęs maskvietis režisierius. Tiesa, jis pats čia retas svečias.
Tačiau akmeniškiai kasdien mato vaikštinėjančias tris nuolat gyventi atsikrausčiusias šeimos nares.
Pirkėjus pristabdė patikrinimai
Antanas Turčinas
Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas
„Nekilnojamojo turto Lietuvoje turintis užsienietis nebūtinai gaus vizą, nes kodekse tai nėra įvardinta kaip būtina priežastis.
Bet tai gali būti papildoma priežastis išduoti daugkartinį leidimą įvažiuoti į Šengeno erdvę. Lygiai taip pat nekilnojamojo turto dokumentai palengvina ir pakartotinio leidimo išdavimą.
Bet kuriuo atveju sprendimą – išduoti ar ne daugkartinę vizą – priima konsulas, o Migracijos departamentas tik konsultuoja.
Kilus įtarimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, seniūnijose, kitais kanalais aiškinamės, ar užsieniečio nurodytas būstas išties yra tinkamas gyventi.
Ne kartą paaiškėjo, kad patalpos gyventi nepritaikytos, todėl leidimas nebuvo išduotas. Užsieniečiai bandė bylinėtis, bet teismai apgynė mūsų poziciją.“
