Pagal artimųjų prašymą nenešti vainikų ir gėlių, susirinkusieji velionį pagerbė uždegdami žvakes, nešdami vėliavas ir deglus. Į laidotuves taip pat buvo prašoma ateiti apsirengus etnografiniais drabužiais.
Krivis palaidotas šalia savo sūnaus Vaidevučio, atliekant senovines apeigas – skambant pagoniškoms giesmėms, pučiant ragui ir trinksint būgnams. Į kapo duobę buvo nupilta midaus, šalia padėta druskos, į amžinojo poilsio vietą krivį nulydėjo ir jo lazda – krivulė.
Į lyderio laidotuves rinkosi didelė baltų religinė bendruomenė, vienijanti kelis šimtus narių. Tarp susirinkusių atsisveikinti galima buvo pamatyti etnozukologę Loretą Sungailienę, Tautininkų sąjungos lyderį Julių Panką, signatarą Kazimierą Uoką, baltiškos muzikos leidyklos „Dangus“ savininką Ugnių Liogę, ansamblių „Žalvarinis“ ir „Marga muzika“ vokalistę Lauritą Peleniūtę.
Į amžinojo poilsio vietą J.Trinkūną procesija lydėjo folkloro grupės „Atalyja“ nariai, Tautinkų sąjunga, Balsių bendruomenė, dainų klubo „Raskila“ nariai, gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ atstovai, Vydūno draugija ir kiti.
Pakalbintas š Latvijos atvažiavęs baltų kultūros mylėtojas teigė, kad J.Trinkūną pažinojo iš jį įkvėpusios velionio ir latvių istoriko bei latvių ir lietuvių vienybės draugijos pirmininko Olgerto Auno draugystės. Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius U.Liogė teigė, kad J. Trinkūnas buvo didis žmogus.
„Jis padarė didžiulę įtaką mano pasaulėžiūrai, visad patardavo, buvo dvasinis vedlys, geras, kartais net rūstus pagalbininkas, visiškai pasišventęs tam, ką darė“ – atsiminė velionį jis.
Ašarą braukęs K. Uoka su J.Trinkūnu buvo pažįstamas iš senojo tikėjimo švenčių, juos siejo bendras interesas rūpintis Rytprūsių kultūriniu paveldu.
Vyriausiuoju Romuvos kriviu J.Trinkūnas buvo išrinktas 2002 metais. Vilniaus Universitete jis baigė filologijos studijas, vėliau ten pat dėstė. 1974 m. už politinę tautinę veiklą iš universiteto buvo pašalintas.
J.Trinkūnas iš pelenų Lietuvoje prikėlė Rasos šventę. Jo pastangomis taip pat atgimė senaisiais papročiais pagrįstos Vėlinės, Kalėdos, Lygiadieniai, Jorė ir kitos šventės. J.Trinkūno nuopelnai buvo įvertinti Jono Basanavičiaus premija, Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Naujas „Romuvos“ krivis bus paskelbtas susirinkus vaidilų ratui.
