Mokyklos vadovei Danutei Kriščiūnienei reikėjo sutalpinti net keturiomis vilkikų priekabomis atgabentų lovų, čiužinių, stalų, suolų, kėdžių, lentynų. Dovanotus daiktus padėjo iškrauti ir į salę sunešti kas tik galėjo. Lengvesnius daiktus tempė ir patys mokiniai. Mažesnieji vaikštinėjo aplink vienviečius suolus ir rinkosi, kuriame norėtų sėdėti.
Tai jau ne pirmoji stambi JAV gynybinio bendradarbiavimo štabo kariškių surinkta labdaros siunta. Su šia organizacija mokykla draugauja ir bendradarbiauja jau keliolika metų. Mokykloje ne kartą lankėsi ir su vaikais bei pedagogais susitiko JAV ambasadoriai Lietuvoje.
Pirmoji amerikiečių kariškių parama Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą pasiekė 2001 metais. Tuomet šios įstaigos bendruomenė buvo neseniai persikėlusi į seno vaikų darželio patalpas.
Verkiant reikėjo didelio remonto ir rekonstrukcijos. D.Kriščiūnienė pasakojo per Amerikos ambasadą užmezgusi ryšius su JAV gynybinio bendradarbiavimo štabo kariškiais. Tąsyk negalią turinčių vaikų mokymo įstaigai amerikiečiai skyrė 300 tūkstančių JAV dolerių. Už šią sumą buvo rekonstruotas trečiasis mokyklos pastato aukštas.
Prieš rekonstrukciją mokyklos vaizdas keliems ją aplankiusiems amerikiečiams išspaudė ašaras. Todėl nuspręsta padėti mokyklai, kurioje mokosi likimo nuskriausti vaikai.
„Mes kaskart gavę labdarą, savo geradariams įteikdavome padėkos raštą, o jame nurodydavome, kokios pagalbos mokyklai dar reikėtų. Taip mus pasiekė kompiuterių, interaktyviųjų lentų, baldų labdara, - pasakojo D.Kriščiūnienė.
Pedagogė juokėsi, kad per tuos keliolika bendradarbiavimo metų ji išmoko nebesikuklinti ir klausiama atsakyti tiesiai, ko dar vaikams trūksta. Direktorė prisipažino svajojanti apie naują mokyklos teritoriją juosiančią tvorą.
Praėjusių metų rudenį Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla šventė savo gyvavimo 20 – metį. Šiuo metu mokykloje mokosi 60 vaikų ne tik iš Panevėžio regiono, bet ir Šiaulių, Žemaitijos.
Tokių mokyklų, kuriose mokosi klausos negalią turintys vaikai, visoje Lietuvoje yra penkios. Jos veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdojie, Šiauliuose ir Panevėžyje.
