Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo siekta nubausti buvusį
politiką, atmestas.
Po Apeliacinio teismo verdikto išteisinamasis nuosprendis
įsiteisėjo.
Prokuratūra kaltino V.Muntianą 2007 metų birželį-gruodį
organizavus valstybės tarnautojo – tuometinio Kauno apskrities
viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro – piktnaudžiavimą
tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai
priklausančio sklypo.
Prokuratūra siekė panaikinti V.Muntiano išteisinimą,
pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų
klastojimo, manydama, kad jam turėtų būti skirta trejų metų
laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams.
2011 metų liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo
nuosprendžiu V.Muntianas buvo visiškai išteisintas.
Kaltintojai teigė, kad būdamas Seimo pirmininku V.Muntianas esą
organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame
sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau
galėtų toje vietoje pradėti statybas.
V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas
kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai
tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš
parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.
„Aš atsistatydinau tikėdamasis, kad viskas išaiškės. Deja,
tai užtruko daugiau nei penkerius metus. Nėra kur grįžti -
politikos nebeliko. Aš įsivaizdavau, ten kur aš ėjau, galvojau
apie dorą politiką, dabar doros politikos nebeliko. Šiandien matau
situaciją Lietuvoje, kad dori politikai nereikalingi“, -
žurnalistams sakė V.Muntianas.
Jis mano, kad padarė klaidą eidamas į Seimo pirmininkus, kai jo
partija teturėjo 11 mandatų Seime.
„Dabar aš nesiryžčiau to daryti, buvau naivus“, – prisipažino
buvęs politikas.
Kauno teismas V.Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir
nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš
jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip
manoma, valdininkas gavo kaip kyšį. Jam nepalankų nuosprendį
V.Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašė išteisinimo,
tačiau jo skundas buvo atmestas.
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro
nusikalstama veikla. V.Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu,
verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė – didelės
vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, buvęs Kauno vicemeras
Adolfas Antanas Balutis – pagalba duodant kyšį.
Dvejiem metams lygtinai nuteista B.Jablonskienė Apeliacinio
teismo prašė panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas
buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų. A.Balutis teismo
prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis
teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu,
dalyvavo jos veikloje ir buvo „teigiama asmenybė“. Teismas netenkino
ir šių skundų.
Apeliacinis procesas šioje byloje užtruko dvejus metus – byla
apeliacine tvarka pradėta nagrinėti 2012 metų vasarį, tada nutarta
atlikti įrodymų tyrimą.
V.Muntianas tebedirba bendrovėje „Agrochema“, eina bendrųjų
reikalų ir kredito valdymo direktoriaus pareigas.
Po 2008 metų spalį vykusių rinkimų V.Muntianas į parlamentą
nebuvo išrinktas.
