Šį požiūrį atskleidė pernai rugsėjį atlikta šalies gyventojų apklausa. Tačiau manančiųjų, kad problemas padeda išspręsti neoficialus atlygis, per metus sumažėjo - 2012-ųjų pabaigoje taip manė 65 proc. apklaustųjų. Abu šiuos tyrimus atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Šis vertinimas – vienas iš deguto šaukštų, kuriuos sveikatos sistemoje mato sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Bendrai gyventojų požiūris į sistemą, jos pertvarkas gerėja.
Per metus gyventojų, kurie teigiamai atsakė į klausimą, ar susirgęs žmogus gali būti tikras, kad gydymo įstaigoje juo bus tinkamai pasirūpinta, padaugėjo – pastarojo tyrimo metu teigiamai atsakė 68 proc. apklaustųjų, kai prieš metus – 55.
Sveikatos apsaugos ministerijos darbą gerai vertina kas antras gyventojas (3 proc. labai gerai, 46 proc. greičiau gerai).
Kas trečias apklaustas gyventojas jos darbą vertina blogai (7 proc. labai blogai, 27 proc. greičiau blogai). Šeštadalis respondentų neturėjo nuomonės.
2013 metais sveikatos apsaugos srityje vykusių pasikeitimų nepastebėjo 36 proc. Trečdalis apklaustųjų pokyčius vertina gerai. Labiausiai įsiminusi ministro V.P.Andriukaičio veikla – kova su nesąžininga privačių medicinos įstaigų veikla.
Vis daugiau gyventojų žino ir apie profilaktikos programas, kurių paslaugas apmoka ligonių kasos – apie krūties vėžio profilaktikos programą žino 51 proc. Apklaustųjų (pernai – 45 proc.).
Ypač padaugėjo žmonių, žinančių apie priešinės liaukos (prostatos) vėžio profilaktikos programą – dabar apie ją žino 48 proc., (pernai – 40 proc.).
Tačiau tai nė kiek nepadidino žmonių, pasinaudojųsių proga nemokamai pasitikrinti, skaičiaus. Ryškiau padaugėjo tik pasitikrinusiųjų pagal gimdos kaklelio vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programas.
„Nors dabar pagal gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą pasitikrina kas antra moteris, kurioms skirta ši programa, mirštamumas nuo šios ligos jau sumažėjo trečdaliu. Pradėjus programą
per metus būdavo nustatoma 118 ikivėžinių susirgimų atvejų. Dabar - 800“, - rezultatais džiaugėsi Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
„Ankstyva vėžio diagnostika reiškia – išgelbėta daugiau gyvybių, pailginta gyvenimo trukmė, sutaupytos lėšos sunkių ligų gydymui“, - jam antrino V.P.Andriukaitis.
Jis įsitikinęs, kad mirštamumą nuo vėžio mažins ne tik jau veikiančios profilaktikos programos, bet ir šiemet atsirasianti naujovė – tiksliau, atgaivinta sena praktika, kai vėžiu susirgę žmonės būdavo dispanserizuojami. Tai reiškia, kad jie, priklausomai nuo ligos pobūdžio, bus tam tikru metu kviečiami pasitikrinti pas specialistus, aplenkiant šeimos gydytoją.
Tikimasi, kad šiemet reikalai sveikatos sistemoje turėtų dar pagerėti – padidinus paslaugų bazinės kainos balą, gydymo įstaigos uždirbs daugiau. Tai, pasak A.Sasnausko, leis jos dirbti nenuostolingai ir padidinti paslaugų kiekį.
Nemokančių privalomojo sveikatos draudimo įmokų per metus sumažėjo 14 proc. - dabar privalomojo sveikatos draudimo mokesčio nemoka maždaug 9 proc. gyventojų.
