STT pareigūnai, kurių darbas – kovoti su korupcija, kažkodėl užsimojo ginti privačios bendrovės turtą, nors priblokšti jo savininkai purtosi tokios pagalbos ir nesijaučia nuskriausti.
Į apklausas STT nuo Kalėdų kaip specialioji liudytoja vis kviesta bendrovės „Tele-3“, kuri valdo televiziją TV3, direktorė Laura Blaževičiūtė šią savaitę tapo įtariamąja. Jai be prokuratūros leidimo draudžiama išvažiuoti iš Lietuvos.
L.Blaževičiūtei pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, „Tele-3“ turto iššvaistymo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turtinės prievolės sumokėti valstybei mokesčius išvengimo.
Bendrovės turtą L.Blaževičiūtė esą iššvaistė permokėdama bendrovę konsultuojančiam lobistui Andriui Romanovskiui, kuriam Panevėžio STT ir prokuratūra yra pareiškusi įtarimus dėl piktnaudžiavimo.
Įvardijama ir šios permokos suma – 29 040 litų.
Tai du A.Romanovskio atlyginimai už darbą „Tele-3“.
Pernai 15,9 mln. litų valstybei sumokėjusi „Tele-3“ esą dar liko skolinga 12 327 litus. STT mano, kad šią sumą nuslėpė L.Blaževičiūtė.
Persekiojo apie metus
Pirmojo STT pareigūnų vizito „Tele-3“ sulaukė pernai pavasarį. Balandžio mėnesį bendrovės patalpose buvo atliktas dokumentų poėmis.
„Pradėtas tyrimas dėl galimo dokumento klastojimo, turto iššvaistymo ir kitų nusikalstamų veikų“, – tąkart skurdžiai komentavo STT.
Po to prasidėjo bendrovės darbuotojų apklausos. „Lietuvos ryto“ žiniomis, iš viso buvo apklausta keturiolika „Tele-3“ darbuotojų, kai kurių jų apklausos truko net po šešias valandas.
STT labiausiai domino, ką „Tele-3“ veikė A.Romanovskis, ar jis tikrai teikė kokias nors konsultacijas, taip pat bendrovės vadovų kelionė į Italiją 2012 metais.
Birželį STT nurimo. Pusmetį buvo tylu, tačiau ši ramybė pasirodė esanti apgaulinga.
Prieš pat Kalėdas į apklausą STT buvo iškviesta bendrovės finansų direktorė, o po trijų savaičių atėjo ir L.Blaževičiūtės eilė.
Rašė laiškus akcininkams
Kol Lietuvoje esantys darbuotojai ramiai dirbo, STT laiškais atakavo „Tele-3“ akcininkus užsienyje.
„Tele-3“ valdybos pirmininkui Marekui Singeriui, bendrovės „Modern Times Group“ prezidentui bei vienam JAV verslininkui, kuris yra didžiausias grupės „Modern Times Group“ akcininkas, STT atsiuntė raginimą apskųsti jiems „Tele-3“ vadovę.
Esą yra švaistomas „Tele-3“ turtas, todėl akcininkai turi teisę kreiptis į STT, kad galimai neteisėta L.Blaževičiūtės veikla būtų ištirta.
Šiuos laiškus pasirašė STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus.
Akcininkai pretenzijų neturi
Tokius laiškus gavę „Tele-3“ akcininkai ir vadovai nelabai suprato, ko iš jų nori STT, tačiau atsakymus išsiuntė: „Viskas vyksta su mūsų žinia, jokių pretenzijų neturime.“
Bendrovės savininkai patikino STT, kad konsultacijoms A.Romanovskį samdė jie, o ne L.Blaževičiūtė. Jie su juo sutarė ir dėl atlyginimo mokėjimo.
„Manau, jog įmonės vadovybė Lietuvoje lengvai įrodys, kad šie įtarimai klaidingi“, – vakar sakė M.Singeris, kuris yra ne tik „Tele-3“ valdybos pirmininkas, bet ir bendrovės „Modern Times Group“ viceprezidentas Vidurio Europos šalyse.
Švedai nieko nesupranta
M.Singeris ir kiti „Tele-3“ vadovai stebisi perdėtu STT rūpesčiu.
Jie nei L.Blaževičiūtei, nei kam nors kitam pretenzijų neturi, nekaltina jos turto iššvaistymu, tačiau STT ir prokuratūra vis tiek rūpinasi privačių bendrovių turtu ir reiškia įtarimus.
Verslininkai mano, kad tai kišimasis į privačios bendrovės verslo reikalus.
„Mums, kaip tarptautinei kompanijai, nerimą kelia tai, kad apskritai sulaukėme tokių įtarimų. Esame Švedijos žiniasklaidos grupė ir tikime, kad Lietuvoje, kurioje jau ilgą laiką sėkmingai plėtojame verslą, suprantama, jog laisva žiniasklaida yra atviros ir demokratiškos visuomenės pagrindas“, – sakė M.Singeris.
„Lietuvoje ūkio subjektai gali laisvai nuspręsti, kam, kiek ir už kokias paslaugas mokėti. Šiuo atveju A.Romanovskiui buvo mokama už atliktą darbą atstovaujant įmonės interesams.
A.Romanovskis savo atliktus darbus deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, visi mokėjimai buvo atlikti banko pavedimais, jie buvo viešai deklaruoti“, – sakė „Tele-3“ komunikacijos vadovė Vaida Vincevičiūtė.
Klausėsi darbuotojų pokalbių
Paaiškėjo, kad STT ne tik perdėtai rūpinosi „Tele-3“ vadovų veikla, bet ir net dvejus metus klausėsi jų pokalbių telefonu. Jei demokratiniame pasaulyje paaiškėtų, kad klausomasi žurnalistų pokalbių, kiltų neregėtas skandalas. Bet ne Lietuvoje.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, vienas tokių pokalbių yra minimas ir L.Blaževičiūtei pateiktuose įtarimuose.
2012 metų sausio 9 dieną įrašytame jos ir A.Romanovskio pokalbyje yra kalbama apie pinigus ir sąskaitas.
Kadangi švedai finansinius metus baigia sausio 10-ąją, A.Romanovskiui paskambinusi L.Blaževičiūtė ragina jį atsiųsti sąskaitas už savo darbus.
Kodėl tirti ėmėsi STT?
STT ir Panevėžio apygardos prokuratūra vakar nekomentavo nei to, kodėl STT taip susirūpino privačia bendrove, nei kodėl tyrimą atlieka STT, nors nusikaltimai yra finansiniai, o pretenzijas dėl nesumokėtų mokesčių turėtų reikšti Mokesčių inspekcija arba, jei nusikaltimai tokie rimti, – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
„Komentarų nei apie šią bylą, nei apie A.Romanovskį nebus“, – pareiškė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Aurelija Gališanskytė.
Jaučiasi vėl tapęs įrankiu
„Manau, kad ir šioje byloje bus bandoma manimi pasinaudoti kaip įrankiu.
Lygiai taip pat, kaip ankstesnėje garsiai nuskambėjusioje byloje buvo bandoma apkaltinti Vitą Matuzą, kad jis paėmė kyšį“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė A.Romanovskis.
Jis šaukimo į apklausą dar nėra gavęs, tačiau visai nenustebsiantis, jei ir pats taps įtariamuoju.
A.Romanovskis į STT akiratį pateko 2012 metų pavasarį. Jis buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kyšio davimu V.Matuzui.
Teigta, kad jis politiką bandė papirkti 55 tūkst. litų suma.
A.Romanovskis ilgą laiką buvo suimtas, tačiau kategoriškai neigė jam pateiktus įtarimus.
Pernai spalio mėnesį ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo ir papirkimo buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta jokių nusikaltimo požymių.
A.Romanovskis džiaugėsi neilgai. Praėjus vos porai savaičių tyrimas buvo atnaujintas, tačiau jame kaltinimo kyšininkavimu neliko.
„Esu kaltinamas tik piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi“, – sakė A.Romanovskis.
Žurnalistai turėtų ginti savo teises
Liudvika Meškauskaitė
Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja
„Tai ne pirmas atvejis, kai specialiosios tarnybos klausosi žurnalistų pokalbių. Taip yra buvę Latvijoje, Anglijoje.
Jei buvo klausomasi L.Blaževičiūtės ir kitų „Tele-3“ darbuotojų pokalbių telefonu, greičiausiai jų atžvilgiu buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimo modelis.
Pokalbiams slapta klausytis yra būtinos dvi sąlygos – turi būti gautas teismo leidimas tai daryti ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Visa surinkta informacija negali būti panaudojama niekur kitur, tik baudžiamojoje byloje. Ji negali būti viešinama ir turi būti sunaikinama, jei įtarimai nepasitvirtina.
Šiuo atveju L.Blaževičiūtės ir kitų žurnalistų, kurių pokalbių buvo klausomasi, vietoje pasiaiškinčiau, ar tikrai jau prieš dvejus metus jų atžvilgiu buvo pradėtas taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelis. Jei žurnalistai jaučia, kad jų teisės į privatumą buvo pažeistos, jie turėtų jas aktyviai ginti.“
