Įmonėje, kuriai nuo 2001 metų vadovauja buvęs politikas Algimantas Puidokas, prieglobstį rado net trys savivaldybės tarybos nariai – kelias partijas pakeitęs, buvęs Kauno meras, konservatorius Gediminas Budnikas, įtakingas konservatorius Vygantas Gudėnas, čia ilgokai dirbo ir dabartinio vicemero Stanislovo Buškevičiaus sūnus, tarybos narys, „jaunalietuvis“ Stasys Buškevičius.
Kalbama, jog dėl politinio užnugario ši bendrovė ilgą laiką buvo neliečiama. Situacija iš esmės pakito Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) kartu su prokurorais sulaikius korupciniais nusikaltimais įtariamą jos vadovą A.Puidoką. Kartu su juo į teisiamųjų suolą sėdo ir buvęs Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, jo visuomeninė padėjėja ir vienos komunalinės įmonės darbuotojai.
Praėjusių metų pabaigoje baigtas „Automobilių stovėjimo aikštelių“ vidaus auditas atskleidė pribloškiančius faktus, galinčius virsti dar viena baudžiamąja byla.
Išpirktų vietų 4, o leidimų – 210
Savivaldybės auditoriai išsiaiškino, kad apmokestintas automobilių stovėjimo vietas Kaune administruojanti ir mokesčius renkanti bendrovė ypač įdomiai išduodavo ilgalaikius leidimus automobiliams statyti.
Pagal nustatytą tarifą įmonės turi teisę išsipirkti stovėjimo vietas, jas pažymint kelio ženklu „Rezervuota stovėjimo vieta", ir gauti leidimus jose statyti automobilius.
Savivaldybės auditoriai atskleidė skandalingą faktą – tokių leidimų buvo išduota kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau, nei išpirkta vietų.
Dabar jau žlugęs Ūkio bankas buvo išsipirkęs 37 vietas, tačiau leidimų gavo net 212. „Swedbank” už vos 4 vietas buvo atseikėta net 210 leidimų.
Alkoholinius gėrimus gaminanti bendrovė „Stumbras“ taip pat neliko nuskriausta, už 50 išsipirktų vietų jai išduota 80 leidimų.
„Atsižvelgiant į tai, kad išduodamų leidimų skaičius gerokai viršijo rezervuojamų vietų skaičių, tikėtina, jog išduoti leidimai galėjo būti naudojami kitose, nei sutartyje numatytos, rezervuojamose automobilių stovėjimo vietose, taip galbūt išvengiant nustatytos rinkliavos mokėjimo, o savivaldybei dėl rinkliavos nesurinkimo netenkant dalies pajamų“, – teigiama audito išvadose.
Pinigų rinkimų aparatai nelegalūs ?
Tikrindami įmonę auditoriai susidūrė su dar vienu kuriozu. Aiškinantis, kiek esama pinigų rinkimo automatų, susidurta su baisia painiava.
„Audito metu nustatyta, kad įstaiga rinkliavai rinkti naudoja mokėjimo automatus, kurie neįtraukti į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą ir neįregistruoti apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje“, – teigiama išvadose.
Be to, automatai nėra užplombuoti pagal ekspertinės įmonės patvirtintą plombavimo planą, o jų priežiūrą ir remontą atlieka įstaigos darbuotojai, o ne aptarnaujantis specialistas, turintis teisę prižiūrėti ir remontuoti prekybos automatus.
Konstatuota, kad „Automobilių stovėjimo aikštelės“ naudojosi techninių pasų neturinčiais automatais, nurašyti mokėjimo prietaisai nebuvo pristatyti prižiūrinčiai įmonei utilizuoti.
„Negana to, kad įstaiga eksploatuoja niekur neįregistruotus mokėjimo automatus, dar ir pati surenka, pasigamina ar perdirba (rekonstruoja) mokėjimo automatus iš atsarginių dalių. Tik nuo 2011 metų įstaigos įsigytiems mokėjimo automatams oficialiai įsigijimo dokumentuose nurodyti mokėjimo automatų identifikaciniai numeriai“, – konstatuoja auditas.
Galima tik spėlioti, kiek mieste galėjo veikti, o gal ir dabar tebeveikia nelegalių, niekur oficialiai neužfiksuotų pinigų rinkimo automatų ir kam atitenka jų surinktos lėšos.
„Prevencijos“ padaryta žala – milijoninė
Kaune jau seniai galioja tvarka, jog laiku nesumokėjus už automobilio stovėjimą galima nesunkiai išvengti gresiančios baudos. Išeitį pasiūlo pats kontrolierius – iš jo nupirkus 60 litų kainuojančią mokėjimo kortelę, galima drąsiai keliauti savais keliais. Nors „Automobilių stovėjimo aikštelių“ atstovai tai vadina prevencija, pasak auditorių, tai neteisėta, nelegali veikla, dėl kurios miestui padaryta milijoninė žala.
2012 metais buvo užfiksuota 70 tūkst. 815 mokėjimo tvarkos pažeidimų, o 61,8 procento pažeidėjų nuo atsakomybės išsisuko pasinaudodami galimybe įsigydami mokėjimo kortelę už 60 litų ar vienkartinių stovėjimo bilietų. Tai kur kas pigiau, nei mokėti baudą sulaukiant nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje. Minimali bauda už mokamo parkavimo taisyklių pažeidimą – 80 litų, o maksimali – 140 litų.
„Kai asmeniui suteikiama pasirinkimo teisė po administracinio teisės pažeidimo tai jau ne prevencija, o padėjimas išvengti administracinės atsakomybės. Tik pareigūnas, nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, gali paskirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos“, – teigiama audito išvadose ir pabrėžiama, jog ši „prevencija“ yra ydinga bei neteisėta, prieštaraujanti šalies įstatymams.
Patikrinimo išvadose konstatuota, jog dėl šių lengvatų 2012 metais savivaldybė neteko nuo 1,5 mln. iki 4,1 mln. litų pajamų, o per 2013 metų 9 mėnesius – nuo 0,8 mln. iki 2,7 mln. litų.
Patikrinimo metu rasta ir daugiau pažeidimų. Nustatyta, kad įmonė nevykdė viešųjų pirkimų, jos vidaus kontrolė bei dokumentų tvarkymas neatitinka reikalavimų.
Vadovas kaltas nesijaučia
Ilgametis „Automobilių stovėjimo aikštelių“ vadovas A.Puidokas lrytas.lt tikino kategoriškai nesutinkantis su šokiruojančiomis audito išvadomis. Savo argumentus savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovai išsakė net per spaudą, Kaune leidžiamame dienraštyje buvo išpirktas visas puslapis.
„Moteriai sunku tokius dalykus suvokti, kur mokėjimo aparato viduje yra gamyklinis numeris. Be to, ji iš anksto buvo nusistačiusi. Stinga kompetencijos, įstatymai taip pat negali būti traktuojami vienpusiškai, kaip kam atrodo. Įstatymą turime suprasti visi vienodai arba jį turi išaiškinti teismas“, – sakė A.Puidokas.
Bendrovės vadovas sakė įtariantis, kad auditas buvo užsakytas norint atlikti „ekonominę žvalgybą“. Esą viena Vilniaus bendrovė siekia Kaune uzurpuoti rinkliavos už automobilių stovėjimą rinkimą. A.Puidokas teigė, kad audito išvados dar nepatvirtintos savivaldybės administracijos direktoriaus parašu, todėl negali būti laikomos galiojančiomis. Anot A.Puidoko, jeigu tik išvados bus patvirtintos, jos iš karto bus apskųstos – jau parengtas skundas teismui.
Perdavė tirti prokurorams
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis prognozavo, jog šokiruojančios audito išvados bus patvirtintos kitą savaitę.
„Transporto ir eismo organizavimo skyriui pavesta parengti įsakymą dėl išvadose nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo, kai tik jis bus gautas – iš karto pasirašysiu. Pačias išvadas vertinu taip, kaip ir visi jas skaitę, belieka vykdyti vieną iš rekomendacijų – medžiagą perduoti tirti teisėsaugai, tai jau padaryta. Jeigu buvo daromi konkretūs veiksmai, dėl kurių miestas neteko pajamų, kaltuosius turės inustatyti teisėsaugininkai“, – sakė D.Ratkelis.
Administracijos direktoriaus skeptiškai vertino A.Puidoko teiginius, esą auditas atliktas nekvalifikuotai ir iš anksto neigiamai nusistačius.
„Kiekvienas žmogus turi teisę taip galvoti ir kalbėti. O man pateiktos tokios audito išvados, kokios yra, netikėti jomis neturiu pagrindo. Jeigu žmogus (A.Puidokas. – Red.) įsitikinęs, kad čia parašyta neteisybė, turi galimybę teisinėmis priemonėmis jas paneigti“, – sakė D.Ratkelis.
