Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravęs politikas sako,
kad mero pareiginė alga negalėtų viršyti 2,5, o vicemero - 2
vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių.
Šiuo metu savivaldybių politikų pareiginės algos dydžius
tvirtina Seimas. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų merų pareiginės
algos nuo sausio 1 d. siekia 5490 Lt, mažesnių savivaldybių - 4725 litų.
Politikai taip pat gauna priedus už ištarnautus Lietuvos
valstybei metus.
„Savivaldybių vadovų atlyginimai turėtų priklausyti nuo
pastangų gerinti gyventojų gyvenimą. Jeigu pritraukiamos
investicijos, vystosi darbo rinka, didėja uždarbiai, tai ir meras
gali daugiau uždirbti, o jei savivaldybėje klesti nedarbas,
šešėlinė ekonomika, trūksta investicijų, regionas degraduoja, tai
ir merui nėra reikalo mokėti didelės algos. Visų valstybės
sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimai turėtų priklausyti nuo
rezultatų. Gauti pastovų uždarbį, jeigu situacija savivaldybėje
blogėja, yra neteisinga“, - sako parlamentaras.
K.Masiulio skaičiavimais, pusei savivaldybių vadovų pareiginės
algos mažėtų, kitai pusei galėtų didėti, jeigu tam pritartų
savivaldybių tarybos. Daugiausia - iki 1 tūkst. litų - galėtų
didėti Vilniaus ir Klaipėdos miestų vadovų algos, tuo metu blogai
valdomų Šalčininkų, Prienų ar Kalvarijos merų bei vicemerų atlygiai
mažėtų po 1,5 tūkst. litų.
„Vadovai turėtų jausti, kaip gyvena žmonės jų vadovaujamame
krašte. Tikiuosi, kad, sumažėjus merų algoms, bus dedama daugiau
pastangų pritraukiant investicijas ir taip plėtojant vietos darbo
rinką, padidės netolerancija „vokeliuose“ mokamiems atlyginimams.
Kuo geriau gyvena vietos žmonės, gauna didesnius uždarbius, tuo
daugiau gyventojų pajamų mokesčių patenka į savivaldybės biudžetą,
iš kurio mokami atlygiai tarnautojams“, - argumentavo Seimo narys,
užsiminęs, kad svarsto galimybę siūlyti ir Seimo narių atlyginimų
keitimo tvarką.
2013 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, didžiausias vidutinis
darbo užmokestis mokamas Vilniuje ir siekia 2640,4 lt, mažiausias
Šalčininkų r. savivaldybėje - 1658,2 lt.
