Policijos įstaigų vadovų rotacija palietė ir Kauną. Dvi kadencijas, 10 metų, Kauno apskrities VPK vadovavusį Algirdą Kaminską keičia vyriausiasis komisaras L.Pernavas.
Paskutinį mėnesį Utenos apskrities vyriausiuoju komisaru dirbantis L.Pernavas paskyrimą į Kauną, kur teks vadovauti beveik keturis kartus gausesniam kolektyvui, vadina tam tikru iššūkiu.
Būsimasis Kauno apskrities policijos vadovas atskleidė darbo naujose pareigose viziją – siekį nesitaikstyti su korupcija bei norą gerinti policijos įvaizdį visuomenėje.
– Ar paskyrimas dirbti Kaune, vadovauti ne tik miesto, bet ir visos didelės apskrities policijai jums buvo staigmena? – „Laikinoji sostinė“ paklausė L.Pernavo.
– Prisipažinsiu, tam tikra staigmena buvo, norėjau dirbti šiek tiek arčiau namų Ignalinoje. Tačiau šį paskyrimą priėmiau normaliai – policijos vadovų rotacija buvo seniai numatyta, tad eidami į šias pareigas žinojome, jog būsime rotuojami.
Kita vertus, Kaunas bus mano penkta darbovietė, esu įpratęs keliauti. Dirbau ir policijos nuovadoje, kuri nuo komisariato buvo nutolusi 40 kilometrų, dirbau Ignalinoje, Zarasuose, o dabar šeštus metus – Utenoje.
Šiuo metu kaip tik ieškau išsinuomoti butą. Kokiame rajone apsistosiu, iki šiol dar nežinau. Aišku, viską lems kainos ir kokybės santykis.
– Jums teks vadovauti didelės apskrities ir savais ypatumais pasižyminčio Kauno policijai. Vien pareigūnų čia keturis kartus daugiau nei dabar turite pavaldinių. Ar nebaugina naujas kolektyvas?
– Šie iššūkiai man žinomi. Tiek aš, tiek ir mano kolegos su jais susiduriame ne pirmą kartą. Be abejo, tai didesnė apskritis, yra tam tikrų išskirtinumų.
Kita vertus, yra neblogai dirbantys policijos padaliniai, kurie specializuojasi kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tiriant smurtinius nusikaltimus, autotransporto vagystes.
Reikės toliau tęsti iki manęs dirbusio vadovo pradėtus darbus, savaime aišku, pasistengti, kad policijos padaliniai savo funkcijas atliktų dar geriau.
– Esate perėjęs visas įmanomas viešosios policijos grandis, dirbote ir eiliniu policininku, ir kelių patruliu, taip pat įvairių lygių vadovu. Kokias naujoves ketinate įdiegti pradėjęs vadovauti Kauno apskrities pareigūnams?
– Idėjų yra iš tiesų nemažai. Tačiau pirmiausia reikės susipažinti su esama padėtimi, su kolektyvu, miestu bei regionu. Tik tada, pasitaręs su kolektyvu, spręsiu, ką galėsiu pritaikyti.
Savo idėjų pats vienas tikrai nebandysiu „prastumti“. Nes naujovė gerai veikia tik tada, kai kolektyvas ją priima ir palaiko.
Atvažiavus iš kito regiono yra galimybė į kolektyvo darbą pažvelgti šiek tiek kitaip, tarsi iš šalies. Tačiau ėmus vadovauti niekada negalima griauti to, kas sukurta, vien dėl kažkokių ambicijų trukdyti gerai savo darbą atliekantiems padaliniams.
– Kokių svarbiausių uždavinių ketinate imtis Kaune?
– Manau, jog labai svarbi sritis yra kova su organizuotu nusikalstamumu. Taip pat aktualu ir viešoji tvarka, kad žmonės gatvėse galėtų jaustis saugūs.
Be to, laukia darbas su bendruomenėmis. Teks išsiaiškinti, kas žmonėms labiausiai rūpi, su kokiomis blogybėmis jie susiduria, ir rasti būdus, kaip su jomis kovoti kuriant saugią aplinką.
Dažniausiai žmonės susiduria su vagystėmis – jos sudaro apie pusę visų įvykdomų nusikaltimų. Žmonėms visada sakiau ir sakysiu: jeigu mes savo turto nesaugosime, jo nedrausime, kažkas kitas už mus anksčiau ar vėliau juo pasirūpins.
Neretai nutinka taip, jog tiriant vagystes policijos darbo sąnaudos net kelis kartus viršija surandamo turto vertę. O juk policija naudoja mūsų visų – valstybės, visuomenės – lėšas. Todėl kartais protingu sprendimu gali tapti papildoma turto apsauga.
Juk Kauno apskrityje, priėmus dar papildomą šimtą policijos patrulių, padėtis iš esmės nepagerės, jeigu žmonės nesaugos savo turto.
– Kauno policiją neretai sukrečia kyšininkavimo skandalai. Kaip ketinate kovoti su tarp kai kurių policijos pareigūnų paplitusiu kyšininkavimu?
– Šiai problemai bus skiriamas ypatingas dėmesys. Kovojant su šiuo reiškiniu teks keisti abiejų pusių – ir potencialių kyšio davėjų, ir juos imančių žmonių požiūrį. Vieni neturi duoti, kiti – neturi imti.
Reikės nemažai jėgų, švietėjiško darbo, kad žmogus pagaliau suprastų: jeigu ką nors neleistina padariau, bauskite.
Apie tai, kad Kaune buvo sučiupti policininkai, kurie naudojo nuosavus, rodmenų nefiksuojančius alkoholio tikrintuvus, esu girdėjęs. Tokių atvejų, kai įsigyjami ir naudojami tokie „prietaisai“, sukuriama terpė kyšininkauti ir piktnaudžiauti tarnyba, tikrai neturi būti.
– Jūsų šeima, žmona ir trys sūnūs lieka Ignalinoje. Kaip artimieji reagavo į žinią, jog didžiąją laiko dalį praleisite toli nuo namų?
– Jeigu pasakyčiau, jog šeima reaguoja gerai ir tuo džiaugiasi, būčiau neteisus. Be abejonės, kiekvienai šeimai kur kas geriau, kai vyras ir tėvas yra šalia. Tačiau mano artimieji jau susitaikė su mintimi, jog man teks dirbti Kaune. Tikiuosi, kad didelių sunkumų tai nesukels. Man ne kartą teko dirbti įvairiuose policijos padaliniuose, esančiuose toliau nuo namų, šeima prisitaikė prie pokyčių.
Suprantu, mano žmonai teks kur kas daugiau šeimos ir buities rūpesčių, tačiau stengsiuosi jai padėti, kiek tik galėsiu. Dalis atsakomybės teks ir mano vyriausiajam sūnui, kuriam 17 metų, kiti sūnūs truputį jaunesni – 13 bei 8 metų.
Mano pozicija aiški – pirmoje vietoje yra šeima. Jeigu matysiu, kad reikia spręsti rūpesčius šeimoje, aš tai padarysiu nedelsdamas. Manau, tokia kiekvieno vyro ir tėvo nuostata.
