Jie teigia, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatą, kuria
uždraustas kankinimas, nes Lietuvoje negalima sušvelninti iki gyvos
galvos skirto nuosprendžio.
Skundą EŽTT parašė už nužudymus ir kitus nusikaltimus
nuteisti Kęstutis Matiošaitis, Juozas Maksimavičius, Stanislovas
Katkus, Vladas Beleckas, Rolandas Lenkaitis, Aidas Kazlauskas, Piotras
Gervinas ir Edmundas Svotas.
Jų teigimu, Lietuvos įstatymai ne tik nenumato nuteistųjų iki
gyvos galvos lygtinio paleidimo, bet ir kitų galimybių sušvelninti
skirtą bausmę. Nuteistieji rašo, kad amnestijos taikymas siejamas
su tam tikrais politiniais įvykiais, o ne asmeninės nuteistojo
situacijos pagerinimu. Prezidento malonė teikiama vienašaliu
sprendimu.
Abi minėtas priemones peticijos autoriai vertina kaip
diskrecines, kurias taikant nuteistasis nedalyvauja ir priimto
sprendimo negali skųsti teismui.
Nors teismas po nuosprendžio priėmimo gali atleisti nuteistąjį
nuo tolesnio bausmės atlikimo šiam susirgus sunkia nepagydoma liga,
pareiškėjų manymu, to nepakanka, kad būtų pripažinta galimybė
de facto sumažinti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Anot Teisingumo ministerijos, K.Matiošaitis taip pat skundžiasi
negalįs siekti profesinio mokymo, nes nuteistieji iki gyvos galvos
pirmuosius dešimt metų bausmę atlieka Lukiškių kalėjime, kur
profesinio mokymo galimybė nesuteikiama. Tik pirmuosius dešimt metų
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkelti į
pataisos namus.
Anksčiau EŽTT yra priėmęs nutarimus, kad laisvės atėmimo
iki gyvos galvos bausmė gali būti laikoma nesuderinama su Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jeigu
valstybėje nėra numatyta jokio mechanizmo peržiūrėti skirtą
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes taip iš nuteistųjų
atimama viltis, kad jiems paskirta bausmė kada nors gali būti
sušvelninta.
EŽTT dar nėra apsisprendęs, ar šis skundas priimtinas.
