3 garso ir 2 vaizdo kasetės – Stanislavo sėkmingai ir greitai nugabentas siuntinys padėjo pasauliui sužinoti, kas iš tiesų vyko prie Televizijos bokšto sausio 13-osios naktį. Visą kruviną tiesą. Jau tos pačios dienos vakare šiuos kraupius kadrus išvydo visas pasaulis.
Vežė iš oro uosto
Šiandien Stanislavas garsėja kaip geradarys, globojantis visą tuntą benamių kačių, jas ne tik šeriantis ir prižiūrintis, bet ir pasirūpinęs jų sterilizavimu, žiemai įrengęs šiltas slėptuves ir išradingai sutvarkęs Viršuliškių daugiabučio aplinką. O 1991-aisiais jis buvo Vilniaus taksistas.
1990 m. kovą iš oro uosto Stanislavas pavežė grupę amerikiečių žurnalistų. Tada ir susipažino su Marku Katkovu, Stephanie De Groote. Vežiojo juos kartu su vertėja filmuoti karštų įvykių į Aukščiausiąją Tarybą ir kitur, kur jie pageidavo. Tapo savotišku CBS žurnalistų gidu – pats siūlydavo, kas galėtų jiems atrodyti įdomu.
1991 m. sausį CBS atvažiavo vėl. Šįkart apie Stanislavą jie žinojo viską. Ir tai, kad rusakalbio taksisto tėvai gyvena Baltarusijoje. Būtent dėl to jį, o ne ką nors kitą pasirinko slaptai ir pavojingai misijai – kaip mažiausiai įtartiną.
Paskambino jam namų telefonu, ir Stanislavas nauju automobiliu „Moskvič“ juos gerą savaitę vežiojo po okupantų knibždantį Vilnių. Televizijos ir radijo pastatas S.Konarskio gatvėje, Spaudos rūmai, Televizijos bokštas. Niekas neprasprūdo pro amerikiečių televizijos kameros objektyvą.
Filmavo iš po antklodės
Taksistas tikina baimės nejutęs. Net tada, kai tankas vos nesutraiškė jo naujojo „Moskvič“. „Tada mes stovėjome prie televizijos ir radijo pastato S.Konarskio gatvėje. Ten vakare viskas ir prasidėjo. Markas vaikščiojo po vidų ir kažką aiškinosi. Turėjau nešiojamąjį televizorių, pastačiau ant automobilio viršaus. Žmonės susirinko aplink, žiūrėjo. Ir tik pajudėjome iš tos vietos – pajudėjo ir tankai. Į mano vietą buvo pastatytas „Žiguli“. Tankas užvažiavo ir sutraiškė tą mašiną. Jeigu būčiau pastovėjęs dar 15 minučių – būtų sutraiškęs mano mašiną, o gal ir mane“, – sakė Stanislavas.
Su CBS Stanislavas važinėjo visą naktį, trynėsi šalia tankų, o žurnalistai viską filmavo.
Amerikiečių žurnalistai buvo patyrę dirbti konfliktų zonose. Prieš važiuojant prie Televizijos bokšto, taksistui liepė iš namų paimti antklodę. „Markas Katkovas liepė paimti antklodę. Uždengiau jį ir kamerą. Filmavo iš mašinos. Sakė, kad taip snaiperiai jų nepamatys – kitaip gali šauti į kamerą ar net į žmogų. Niekas nežinojo, kaip įvykiai pasisuks“, – prisimena buvęs taksistas.
Įsiminti, bet neužsirašyti
Po dramatiškosios sausio 13-osios nakties įvykių CBS turėjo 2 pilnas vaizdo ir 3 garso kasetes. Kad bent keletą kadrų pamatytų pasaulis, reikėjo jas perduoti kolegoms į JAV. Žurnalistai į Stanislavo taksi įsodino kitą korespondentą, kuris iš Rusijos, jis nebeprisimena jo pavardės, ir liepė važiuoti į Maskvą, JAV ambasadą.
Išvažiavo apie 5–6 ryto. Buvo baisu, kad nesulaikytų pasienyje, neatimtų kasečių. „Jie žinojo, kad mano tėvai gyvena Baltarusijoje. Liepė sakyti, kad važiuoju pas tėvus. Sieną kirtom per Šumską – per Medininkus buvo pavojinga“, – pasakoja Stanislavas.
Kelionė iki Maskvos truko apie 11 valandų. Žurnalistas perspėjo: „Jeigu mane sulaikys, įsimink ambasados adresą, telefoną. Niekur neužsirašyk.“ Liepė jokiu būdu neprisipažinti, ką vežu, sakyti, kad atsitiktinai prigriebiau klientą“, – prisimena buvęs taksistas.
Gavo 500 dolerių
Tačiau kelionė buvo sklandi. Prie ambasados žurnalistas su kasetėmis išlipo ir užėjo į vidų. Jau vakare vaizdus iš kruvinųjų Sausio įvykių pamatė visas pasaulis. „Niekam nepavyko nuvežti įrašus, mes buvom vieninteliai“, – didžiuojasi Stanislavas.
Už tai, kad jo dėka pasaulis operatyviai išvydo, kas tąnakt vyko Vilniuje, ir galėjo reaguoti į Kremliaus terorą, Stanislavas nėra gavęs jokio valstybinio apdovanojimo.
Laiku nesikreipė, nes Markas patarė kelionę laikyti paslaptimi. Žinodami tokį faktą, dažnai pas tėvus į Baltarusiją važiuojantį Stanislavą bet kada galėjo sulaikyti pasienyje, pakišti narkotikų ir pasodinti.
Suprantama, už rizikingą kelionę į Maskvą CBS žurnalistai taksistui neblogai sumokėjo – tais laikais 500 dolerių buvo dideli pinigai. Jie patys, Stanislavo žiniomis, už reportažą apie sausio 13-osios naktį gavo 50 tūkst. dolerių.
