Būsimuosius medikus rengiančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai teikia atsidūrę savotiškoje „duobėje“ - vis sunkiau kvalifikuotai paruošti studentus, išmokyti juos visapusiškai pažinti žmogaus kūną.
Priežastis paprasta – anatomijos studijoms reikia žmonių kūnų, o norint mirusio žmogaus palaikus panaudoti mokymo tikslas, būtina, kad dar būdamas gyvas jis pasirašyti oficialų sutikimą. Stereotipinės nuostatos bei archajiškas, gandais bei prielaidomis paremtas mąstymas atbaido daugelį žmonių nuo kilnios misijos – net ir po mirties pasitarnauti gyviesiems, prisidėti prie būsimų medikų rengimo, jų kvalifikacijos kėlimo.
Akivaizdu, kad savo pirmąsias operacijas medikui derėtų atlikti ne su gyvu žmogumi, o su palaikais. Šiuo metu būsimieji medikai žmogaus kūno sandarą studijuoja vartydami anatomijos atlasus, plastikinius maketus. Skrosti numirėlį, gilintis į jo kūno sandarą būsimieji medikai negali taip dažnai, kaip norėtų.
Kiekvienai grupei – po mirusį pacientą
„LSMU studijuojantiems medicinos studentams paruošti per metus reikėtų apie 300 mirusių žmonių palaikų. Kiekvienai grupei, apie 8 studentams turėtų būti suteikta galimybė galimybė turėti po vieną tokį pacientą. Deja, šiuo metu mes studentams per metus galime pateikti tik 3 – 4 žmonių kūnus“, - lrytas.lt sakė LSMU Anatomijos instituto vadovas, profesorius Dainius Haroldas Pauža.
Mediko profesiją pasirinkusiems studentams tiesiog būtina kuo daugiau laiko praleisti tyrinėjant žmonių kūnų sandarą. Tik tokiu būdu, savo akimis pamatęs bei išanalizavęs įvairias anomalijas bei variacijas, medikas drąsiai galės operuoti gyvus žmones.
„Kiekvienas studentas turi gauti galimybę būti pirmuoju, galinčiu nagrinėti žmogaus kūno sandarą. Tik neliestuose palaikuose pamatomai tai, kas ten iš tikrųjų buvo. Jeigu iki tavęs palaikus kažkas tyrinėjo, juose dažniausiai kai ko nesimatys“, - kalbėjo profesorius.
Anksčiau medicinos studentams nekildavo problemų norint gilinti anatomijos žinias. Aukštosios mokyklos mokymui galėjo iš morgų gauti atpažintų, tačiau niekam nereikalingų žmonių palaikus. Ši tvarka jau seniai nustojo galioti. Tyrimams ir mokymui palaikus galima naudoti tik tada, kai žmogus, dar būdamas gyvas tam davė sutikimą.
Situacija – itin kebli
„Situacija dabar labai negera, palaikų aukotojų bei dovanotojų yra labai nedaug. Per metus į mūsų institutą vidutiniškai atkeliauja 3 – 4 žmonių palaikai, kad mūsų studentai turi tokias sąlygas mokytis. Toli gražu neapsiribojame kelių palaikų studijomis, egzistuoja ir virtualios mokymo programos, naudojami modeliai. Stengiamės kompensuoti trūkumą, tačiau natūralių žmonių palaikų niekas nepakeis“, - sakė D.H.Pauža.
LSMU Anatomijos institute susidarė kebli situacija. Jau baigiasi mokymui skirti palaikai, gauti dar tada, kai mokslininkai galėjo iš morgo paimti atpažintų, tačiau niekam nereikalingų žmonių kūnus, o savo kūnus mokslui norinčių aukoti savanorių – dar labai mažai.
„Esame savotiškoje duobėje. Kuo greičiau šis laikotarpis baigsis, tuo anatomijos studijos taps kokybiškesnės. Jeigu norime turėti aukšto lygio mediciną, patys turime ja rūpintis. Kiekvienas mūsų visuomenės narys gali prisidėti net ir po mirties“, - priminė profesorius.
Palaikus perka užsienyje
Tragiškas mokslui bei mokymui palaikų trūkumas vos nesužlugdė LSMU mokslininkų planų pirmą kartą Rytų Europoje surengti itin aukšto lygio mokymų neurochirurgams bei ausų, nosies ir gerklės gydytojams.
Ketindami pristatydami Endoskopinės kaukolės pamato operacijas, mokslininkai susidūrė su problema – norint išbandyti naująją metodiką reikėjo mirusiųjų žmonių galvų.
Mokymams skirtas priemones pavyko rasti Jungtinėse Valstijose, o jų siuntimas į Kauną specialiuose konteineriuose kainavo gana brangiai.
Aukoti kūną gali kiekvienas
Universiteto mokslininkai žmogaus palaikus naudoti mokymui gali tik tuomet, kai žmogus būdamas gyvas nusprendžia paaukoti kūną.
Žmogus gali užpildyti anketą, kurioje išreiškia paskutinę savo valią atiduoti palaikus moksliniams tyrimams, medicinos studentų mokymui bei gydytojų praktiniam mokymui. Taip pat nurodoma ką kur ir kaip palaikus laidoti baigus mokymų ciklą. Iki šiol visi sutikusieji dovanoti kūnus pageidavo, kremavimo.
Palaikai taip pat gali būti laidojami šeimos kape, arba LSMU prižiūrimoje teritorijoje, Kauno kapinėse.
„Kai velionio artimieji mums praneša apie žmogaus mirtį, kūnas atvežamas pas mus, balzamuojamas ir pusę metų saugomas. Jeigu per tą laiką nepasikeis artimųjų valia, jį naudojame mokymui. Vėliau, maždaug po poros metų palaikai, atsižvelgiant į anketoje nurodytus asmens pageidavimus, laidojami“, - sakė mokslininkas.
Jeigu žmogus buvo nusprendęs po mirties savo kūną ar jo dalis skirti mokslo reikmėms, tačiau nebuvo užpildęs anketos ar to nenurodė testamente, įvykdyti paskutinę velionio valią gali artimiausi giminaičiai.
