Ūkio ministerija paskelbė, jog verslo priežiūrų institucijų bus sumažinta nuo 68 iki maždaug 30. Kiek bus atleista jose dirbančių darbuotojų, dar neaišku, nes šią pertvarką ketinama įgyvendinti tik kitais metais.
Gali būti ir taip, kad priežiūros institucijų iš tiesų sumažės, bet išlikusios po reformos išsipūs ir priglaus likviduojamų įstaigų darbuotojus.
Ankstesni biurokratijos mažinimo vajai neretai taip ir vykdavo – atleidžiamiems darbuotojams būdavo sumokamos išeitinės kompensacijos, o jie iš naujo įsidarbindavo kitose valstybinėse institucijose arba joms paslaugas teikiančiose viešosiose įstaigose.
Po kiekvienų Seimo rinkimų keičiantis valdžiai jau tapo įprasta, jog nauja ministerijų vadovybė pirmiausia imasi savo struktūros reformos. Bet tarnautojų dėl to nesumažėja.
Tik naikinant dalį etatų ir kuriant naujus pavyksta atsikratyti kai kurių senų darbuotojų, o į jų vietas susodinami naujai valdžiai politiškai artimi asmenys, giminaičiai, draugai.
Itin ambicingus biurokratijos mažinimo tikslus skelbė ankstesnė A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, kuri 2009 metų pradžioje įkūrė vadinamąją Saulėlydžio komisiją, turėjusią persvarstyti visą valdymo sistemą ir ją optimizuoti.
Bet skambiais pažadais veiklą pradėjusi Saulėlydžio komisija netrukus pati ėmė riedėti į saulėlydį, nes nuo pirmojo darbo pusmečio klimpo į jokių realių pasekmių neturinčias diskusijas, jos siūlymai strigo Vyriausybėje ir nė nepasiekdavo Seimo.
Biurokratijai saulėlydį skelbusi komisija pati ėmė byrėti ir galiausiai pakliuvo į tvirtas Vyriausybės kanceliarijos valdininkų rankas.
Tiesa, komisija visuomenei pasistengdavo raportuoti, kiek daug jai pavyko nuveikti.
Tačiau netrukus yla išlindo iš maišo – skelbiami likviduotų etatų ir sutaupytų lėšų skaičiai neatitiko tikrovės.
Paaiškėjo, jog po pirmojo Saulėlydžio komisijos darbo pusmečio valstybės tarnyba ne tik nesusitraukė, bet realiai net išsipūtė 615 darbuotojų.
Mat valstybės institucijos, vykdydamos valdymo aparato mažinimo planus, griebdavosi elementarios gudrybės – naikindavo pirmiausia laisvus etatus, jei jų nepakakdavo, būdavo prikuriama naujų darbo vietų visokiose prie ministerijų veikiančiose įstaigėlėse.
Taigi ankstesnės Vyriausybės skelbti biurokratijos mažinimo skaičiai skyrėsi ne tik nuo žiniasklaidos duomenų, bet ir pačių ataskaitų galai nesuėjo vienas su kitu.
Antai 2011 metais buvo paskelbta, jog per porą metų panaikintos 129 įstaigos ir sutaupyta 882 mln. litų, o baigdama darbą dešiniųjų Vyriausybė jau buvo kuklesnė ir gyrėsi, kad mažindama biurokratiją per ketverius metus sutaupė apie 700 mln. litų.
Akivaizdu, jog su valdymo aparato statistika įmanomos visokios manipuliacijos.
Todėl daug svarbiau ne formalūs valdininkijos skaičiai, o realus valstybės įstaigų darbo efektyvumas.
Atsargumu pasižyminti dabartinė valdžia dar nepasigyrė, kad sutaupys šimtus milijonų litų mokesčių mokėtojų pinigų mažindama biurokratiją.
Dar praėjusių metų pavasarį paskelbta, jog atgaivinama naujos sudėties Saulėlydžio komisijos veikla.
Tačiau apie jos nuveiktus darbus kol kas nėra jokių žinių.
Saulėlydžio komisijai nerodant gyvybės ženklų dabar apkarpyti verslo priežiūros valdininkų aparatą ėmėsi Ūkio ministerija, kuri remiasi beveik 100 tūkst. litų kainavusia ekspertų studija.
Erdvės mažinti verslą kontroliuojantį biurokratinį aparatą, regis, apstu.
Net 68 verslo priežiūros institucijose dirba per 8 tūkst. specialistų. Kai kuriose srityse šia priežiūra užsiima 14 įstaigų.
Aišku, jog esant tokiai gausybei prievaizdų neįmanoma išvengti darbo dubliavimosi, verslui tenka papildomai sugaišti laiko ir lėšų priimant virtines tikrintojų, teikiant panašią informaciją, atsakinėjant į visokius paklausimus.
Be abejo, tai sukuria ir dirvą korupcijai.
Tad jau pats priežiūros įstaigų skaičiaus sumažinimas galėtų duoti naudos, net jei valdininkų armija iš esmės ir nesumažėtų. Ar tai įmanoma? Kažin.
Antai ekspertai siūlė palikti tik 18 verslo priežiūros institucijų, o Ūkio ministerija mano, jog jų turėtų būti per tris dešimtis.
Kol kas visai neaišku, kaip realiai keisis verslo priežiūros mechanizmas, kai šie siūlymai pereis visų valdžios grandžių derinimus.
Todėl neatmestina, jog iš skambių valdžios pažadų mažinti verslo priežiūros biurokratinę naštą vėl išeis šnipštas.
Beje, tai liudija ir Valstybinės darbo inspekcijos parengtas naujas klausimynas, apie kurį vakar paskelbė „Lietuvos rytas“.
Tai jau sukėlė tūkstančių darbdavių pasipiktinimo bangą, o politikai prievaizdų veiksmuose įžvelgė ir absurdo apraiškų, ir korupcijos požymių.
