Lietuvos lenkų rinkimų akcija valdančiosios koalicijos partneriams perša naują tautinių mažumų įstatymą, kurį bus galima interpretuoti taip, kaip tik nori.
LLRA atstovų ryžto nenumalšino net stambi bauda Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui. Dėl teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdymo valdininkui buvo
skirta daugiau kaip 40 tūkst. litų bauda.
Lietuvos įstatymai numato, kad šalyje viešieji užrašai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba. Teismai ne kartą yra
pripažinę, kad dvikalbės lentelės yra neteisėtos.
Šalčininkų rajono valdžioje įsitvirtinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija pasmerkė tokį teismo sprendimą.
LLRA parengtame įstatymo projekte nurodoma, kad tose vietovėse, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, savivaldybių institucijose ir įstaigose greta valstybinės kalbos bus vartojama tos tautinės mažumos kalba. Kokią dalį mažuma turi sudaryti nuo visų gyventojų nenurodoma. Todėl lenkų ar rusų kalba gali įgauti oficialų statusą net ir Vilniuje ar Klaipėdoje, kur lietuviai sudaro gyventojų daugumą.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad tuo atveju, jei rusų ar lenkų kalba kai kuriose šalies savivaldybėse turės tokį patį statusą, kaip ir valstybinė lietuvių kalba, jos taps lygiavertėmis.
Kuo pavirs Visaginas?
Siūlydama tokį įstatymą Lenkų rinkimų akcija vykdo pažadą savo rinkėjams. Lenkų tautinė mažuma nuo senų laikų gyvena Vilnijos krašte. Tačiau įstatymas, jei nebus apibrėžta, kokia dalis gyventojų turi atstovauti tautinėms mažumoms, galėtų būti taikomas ir Vilniuje, Klaipėdoje.
Ką jau kalbėti apie Visaginą, kur rusakalbiai sudaro didžiąją gyventojų dalį. Dauguma rusų Lietuvoje apsigyveno Sovietų Sąjungos laikais.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovė Daiva Vaišnienė portalui lrytas.lt pripažino, kad ją politikų Seime svarstomame tautinių mažumų įstatymo projekte labiausiai neramina tai, kad jis yra labai nekonkretus.
Pirma, niekas nesiūlo nustatyti, kokią dalį gyventojų lenkai, rusai ar kitų tautybių žmonės turi sudaryti nuo visų gyventojų, kad toje vietovėje būtų oficialiai leista naudoti ir kitas kalbas.
Tačiau baugiausia, kad nėra apibrėžta, ką reiškia žodis „vartojama“. Ar tik kalbama, o gal ta kalba bus ir rašoma, leidžiami teisės aktai, rengiami raštai.
„Kadangi ta nuostata nedetalizuota, galima manyt, kad kalba būtų vartojama ir žodžiu, ir raštu. Tai reikštų, kad greta valstybinės kalbos yra vartojamos kitos kalbos ir raštvedyba greičiausiai būtų ne valstybine kalba. Jeigu valstybės ir savivaldybės įstaigos susirašinėja tarpusavyje ne valstybine kalba, iš esmės tai reiškia oficialų kitų kalbų pripažinimą. Taip kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, kur yra kelios valstybinės kalbos ar tautinių mažumų kalbos įgyja oficialų statusą“, - galimas Lietuvos ateities realijas nupasakojo D.Vaišnienė.
Panikuoti nemato reikalo
Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius įsitikinęs, kad naujasis įstatymas reikalingas tik tam, kad tautinių mažumų atstovai galėtų gimtąja kalba susikalbėti valstybės institucijose, rašyti užrašus šalia lietuvių kalbos viešose vietose.
„Apie raštvedybą kitomis kalbomis mes nekalbame. Ji ir toliau vyktų lietuvių kalba. Aš manau, kad norint įteisinti raštvedybą tautinių mažumų kalbomis reikia pakeisti ir kitus įstatymus“, - ramino politikas.
Jis pripažino, kad jo siūlomas įstatymas yra ne konkretus ir jame lieka laisvės interpretacijomis.
Pasak J.Narkevičiaus, šis įstatymas galiotų laikinai, kol Seimas nepriims kur kas išsamesnio įstatymo projekto, kurį parengė Kultūros ministerija. Nors pastarasis įstatymo projektas parengtas jau senokai, jis, atrodo, pasimetė Vyriausybės koridoriuose, nes jo svarstyti ministrų kabinetas niekaip nepradeda.
