Tačiau šiuos sveikintinus rezultatus temdo dvi nesėkmės:
lapkričio pabaigoje Vilniuje vykęs ES Rytų partnerystės programos
viršūnių susitikimas ir pastangos susitarti dėl biokuro politikos. Tai pažymi „European Voice“.
„Viršūnių susitikimas turėjo tapti Lietuvos pirmininkavimo
pagrindiniu akcentu, tačiau jis virto visišku krachu santykiuose su
Ukraina, – nors tai nulėmė daugiausiai nuo Vilniaus
nepriklausantys veiksniai. Kita vertus, toks pateisinimas netinka
derybų dėl biokuro atveju. Lietuva pateikė nevykusį kompromisinį
pasiūlymą, kuris visus supykdė ir sužlugdė pastangas priimti
atitinkamą teisės aktą“, - rašo laikraštis.
Straipsnyje teigiama, kad iš pirmo žvilgsnio, pirmininkavimo
laikas atrodė nepalankus Lietuvai. Pirmininkauti antrame pusmetyje
visuomet sunku: nauja šalis dar tik pradeda apsiprasti su savo
vaidmeniu, kai įprastas darbo režimas Briuselyje, Strasbūre ir
Liuksemburge staiga sustoja, prasidėjus bent keturias savaites
trunkančioms vasaros atostogoms.
Lietuva, perėmusi ES vairą iš Airijos 2013 metų liepos 1
dieną, atsidūrė dar sunkesnėje padėtyje, nes šis uždavinys jai
teko pirmąjį kartą. Vilnius neturėjo nusistovėjusių darbo
metodų ir nebuvo sukaupęs sunkiai įgyjamos patirties šioje
srityje, kuria galėtų kliautis, rašo T.Vogelis.
Kita vertus, anot leidinio, laikas suteikė ir savų privalumų:
2014 metų gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų
perspektyva padėjo susitelkti į pradėtų įstatymų leidybos
pastangų užbaigimą. Europos Komisija, Ministrų Taryba ir Europos
Parlamentas jautė pareigą užbaigti derybas iki 2013 metų pabaigos,
kad liktų pakankamai laiko plenariniams balsavimams iki
europarlamentarų paskutinės sesijos Strasbūre balandį. Taip pat
buvo būgštaujama, kad derybos įstrigs arba užsitęs, jeigu jos
nebus užbaigtos iki sausio 1-osios, kai pirmininkavimą ES perėmė
Graikija.
Dėl šios priežasties paskutinėmis dienomis prieš gruodžio
atostogų laikotarpį buvo priimta daugybė susitarimų. Antroje 2013
metų pusėje iš visos susitarta dėl 137 teisės aktų, tuo tarpu
per pirmąją tų metų pusę, pirmininkaujant Airijai, tokių
susitarimų buvo tik 17, teigia „European Voice“.
Kita vertus, šie skaičiai yra šiek tiek klaidinantys: būtent
Airijos pastangomis buvo pasiektas susitarimas dėl 2014–2020 metų
ES biudžeto, pašalinęs kliūtis priimti apie pusę įstatymų, dėl
kurių buvo susitarta per Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį.
Į kitus pasiekimus taip pat reikia pažvelgti iš šalies.
Pavyzdžiui, Lietuvai pavyko įtikinti šalis rasti bendrą poziciją
dėl prieštaringai vertinamo pasiūlymo sustiprinti kontrolės
priemones pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą, ko nepavyko
padaryti pirmininkaujant Airijai ir Kiprui.
Šis susitarimas buvo pasiektas, kai Lenkija atsiskyrė nuo
blokuojančios mažumos, kartu nusivesdama Kroatiją ir Airiją,
todėl toje stovykloje likusioms Jungtinei Karalystei ir Vengrijai
pristigo balsų. Tačiau šiuo atveju didžiausi pagyrimai turėtų
tekti sumaniai Prancūzijos diplomatijai, užtikrinusiai proveržį
per Prancūzijos ir Lenkijos lyderių privatų susitikimą,
atskleidžia laikraštis.
