Pasak prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė pateikė savo
siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies
gamtos ištekliais.
Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne
ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti
sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą
perleisti tik aukciono būdu. Pagal prezidentės teikiamas pataisas,
taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių
pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos
kvotų įsigijimą.
Prezidentė taip pat siūlo atsisakyti būtinybės derinti
Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio
ministerija. Limitai esą turi būti nustatomi remiantis objektyviais
mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.
Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos
kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų, su galimybe ją perleisti,
be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui.
Pasak prezidentės, tai visiškai paneigia sąžiningos konkurencijos
principus ir suteikia teisę verslo grupėms monopolizuoti žvejybą
ežeruose ir upėse.
Aplinkos ministras - patenkintas
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis džiaugiasi tokiu prezidentės sprendimu.
„Džiaugiuosi dėl tokio išmintingo prezidentės sprendimo. Šalies vadovė išgirdo ministerijos ir žvejų mėgėjų balsą ir argumentus. Tai teikia vilties, kad daugumos Lietuvos gyventojų interesai bus apginti ir prasidėję teigiami poslinkiai vandens telkinių apsaugos srityje nebus sustabdyti“, – sakė V.Mazuronis.
Aplinkos ministerijos nuomone, Žuvininkystės įstatymo pataisos pakenktų Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. Seimo priimtos Žuvininkystės įstatymo nuostatos nebuvo suderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.
Vidaus vandens telkinių, kuriuose 2012 m. buvo vykdoma verslinė žvejyba plotas sudarė 48,5 proc. (72,2 tūkst. ha) visų Lietuvos vidaus vandens telkinių ploto (148,7 tūkst. ha). Be Kauno marių, kuriuose nuo 2013 m. verslinė žvejyba uždrausta, atitinkamas plotas sudarytų 45,4 proc. visų vidaus vandenų telkinių ploto.
„Teiginiai apie tariamą nežymų verslinės žvejybos poveikį gėlųjų vandenų telkiniams yra neatitinkantys tikrovės“, – teigė V.Mazuronis.
Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. litų.
Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. litų. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. litų, t. y. 500 kartų mažiau.
