„Dabar yra intensyviai nagrinėjami šitas įstatymas ir kiti
dokumentai. Prezidentei reikia priimti sprendimą per keletą dienų.
Bet mūsų siekis yra užtikrinti kuo didesnius žuvų išteklius ir
kuo didesnį prieinamumą prie gamtos išteklių žvejams ir visiems
mėgėjams, kurie norėtų žvejoti“, - antradienį interviu Žinių
radiju sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės
politikos ir ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.
Anot jo, turi būti užtikrintas balansas tarp mėgėjiškos ir
verslinės žvejybos.
„Svarbiausias aspektas yra, kad žuvys yra gamtos ištekliai, jie
yra riboti, priklausantys visai tautai, todėl turi būti
užtikrinamas balansas tarp mėgėjų ir verslinės žvejybos.
Ūkinės veiklos ribojimai galimi, bet turi būti proporcingi ir
nustatomi remiantis objektyviais duomenimis, o už pažeidimus turi
būti nustatytos proporcingos sankcijos“, - kalbėjo N.Udrėnas.
Šiuo metu Lietuvoje žvejams verslininkams leidžiama žvejoti
10-yje didžiausių šalies ežerų, Kuršių mariose ir 37
ežeruose, kur yra specializuota žvejyba.
Seimas gruodžio pabaigoje žvejybos gėluose vandenyse
reguliavimą iš Aplinkos ministerijos perdavė Žemės ūkio
ministerijai bei atstatė prieš metus buvusią kvotų skirstymo
tvarką. V.Mazuronio teigimu, pataisos yra korupcinės.
„Esminis dalykas yra - bandymas su pataisomis žlugdyti Aplinkos
ministerijos pradėtą politiką žvejybos gėluose vandenyse, tame
tarpe ir kovą su brakonieriais. Verslo įmonės šiandien yra
šešėlinio verslo atstovai ir didelė dalis jų veiklos yra
šešėlis“, - tuomet parlamentarams teigė ministras.
Liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas tuo metu aiškino, kad
kvotų paskirstymas turi būti grąžinamas Žemės ūkio
ministerijai.
„Korupcija dar didesnė bus, kai viena institucija nuo A iki Z
kontroliuoja žvejybą“, - kalbėjo E.Gentvilas. Jis priekaištavo,
kad Aplinkos ministerija nesugeba tinkamai žvejybą inspektuoti ir
įsitikinti, ar žvejai parodo viską ką sugauna, nenuslepia
duomenų.
