Į portalą lrytas.lt kreipęsis verslininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pareiškė buvęs apvogtas valstybės. Praėjusių metų pabaigoje jis valstybei turėjo sumokėti kiek daugiau kaip 1 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio, tačiau per kelias dienas įmonės sąskaita „palengvėjo“ 1,5 mln. litų.
Tiesa, šioje istorijoje yra ir paties verslininko kaltės, nes į bėdą jis pateko po to, kai pavėlavo valstybei sumokėti mokesčius.
Inspektoriai patuštino sąskaitą
Pridėtinės vertės mokestį įmonės turi sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Tačiau tai pareigingai daro ne visi. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siunčia perspėjimus, o pinigus, pasak verslininko, savarankiškai išskaičiuoja iš vėluojančiųjų sąskaitos po savaitės ar pusantros.
Verslininkas neslepia, kad praėjusį mėnesį sumokėti mokesčių valstybei laiku nespėjo.
„Gruodžio mėnuo labai įtemptas, buvo daug darbo. Be to, gruodžio 24 ir 25 dienos buvo šventinės. Pinigus mokėti ketinome iškart po Kalėdų. Mes per dieną galime pervesti ne daugiau kaip 0,5 mln. litų. Todėl pervedimus Mokesčių inspekcijai darėme dalimis. Pusę pinigų sumokėjome po Kalėdų, šeštadienį (28 dieną), o kitą dalį – pirmadienį (30 dieną). Tačiau pirmadienį pastebėjome, kad VMI iš mūsų sąskaitos po pietų savarankiškai išskaičiavo dar 0,5 mln. litų. Mums paaiškino, kad vieno iš anksčiau padarytų pervedimų jie nematė“, – skundėsi vyriškis.
Taigi įmonė mokesčių sumokėjo 0,5 mln. litų daugiau, nei turėjo.
Ar grąžins pinigus?
„Dabar jie siūlo rašyti prašymą ir svarstys, ar grąžinti mums pinigus. Aš suprantu viena – jei buvo elgtasi taip drastiškai, vadinasi, valstybei labai trūksta pinigų. Žinome, kad gruodį ne visi gavo pensijas, trūko pinigų mokytojų algoms. VMI niekad taip nesiautėjo. Nenustebsiu, kad tų pinigų mums niekas negrąžins, nes jie jau suvalgyti. Pusė milijono litų bus užfiksuoti kaip įskaita už sausį“, – įtarinėjo verslininkas.
Jis pripažino, kad išvydęs patuštintas sąskaitas iškart pagalvojo: „Valstybė mane apvogė. Ir aš dar turiu rašyti prašymą vagims grąžinti mano pinigus, ir vagys mano prašymą dar svarstys, ar man juos grąžinti.“
Verslininkas sako, kad tokiu poelgiu demonstruojama nepagarba verslui, kyla noras savo įmones registruoti ir sąskaitas perkelti į kitą valstybę, pavyzdžiui, Estiją.
„VMI galėjo pradėti skaičiuoti delspinigius, tačiau metų gale labiau rūpėjo kuo greičiau nurašyti pinigus. Ir tai, kiek aš žinau, buvo daroma masiškai, nes panašių nusiskundimų girdėjau ir iš kitų verslininkų. Daug kas vėlavo mokėti mokesčius per šventes, o VMI šlavė visų sąskaitas“, – pasakojo vyriškis.
VMI: „Dirbame savo darbą“
Tuo tarpu VMI, komentuodama šią istoriją, portalui lrytas.lt pranešė, kad jos specialistai visą gruodžio mėnesį tiek elektroniniu būdu, tiek skambučiais iš anksto informavo verslininkus apie prievolę laiku sumokėti mokesčius.
„Deja, ne visi verslininkai įsiklausė į VMI raginimus, todėl institucija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, privalėjo taikyti griežtus išieškojimo veiksmus“, – teigė Mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento direktoriaus pavaduotoja Džiuginta Balčiūnienė.
VMI primena, kad nuo praėjusių metų, pasikeitus teisės aktams, ši institucija turi teisę vykdyti išieškojimo veiksmus kitą dieną po mokesčio sumokėjimo termino pabaigos. Nesumokėtus mokesčius iš verslininkų sąskaitų VMI išskaičiavo praėjusių metų gruodžio 30 dieną.
„Atsakydama į klausimą dėl neva didesnės nurašytos sumos, nei buvo pradelsta mokestinė prievolė, VMI paaiškina, kad taip išties galėjo nutikti dėl bankinių operacijų transakcijų trukmės ir jų atvaizdavimo bankinėse ir VMI sistemose. Jei pinigai buvo sumokėti, bet šios įmokos VMI pasiekė vėliau, nei VMI išskaičiavo tam tikrą lėšų sumą iš sąskaitų, dabar šie pinigai yra kompanijos mokesčių permoka, kurią verslas gali susigrąžinti elektroniniu būdu pateikęs prašymą arba padengti kitus mokesčius valstybei“, – sako VMI atstovė.
Verslininkai kartais gudrauja?
Išanalizavusi nepriemokos augimo tendencijas Mokesčių inspekcija pastebėjo, kad įmonės, turinčios pakankamai apyvartinių lėšų, neskuba atsiskaityti su valstybe, o piniginius srautus nukreipia pelnui didinti.
„Iš vienos pusės VMI supranta, kad įmonės vykdydamos verslą siekia gauti kuo didesnę pelno dalį, tačiau nesilaikydamos įstatymo normų jos skriaudžia eilinius šalies gyventojus, išlaikomus iš biudžeto“, – pastebi D.Balčiūnienė.
Esą nemažai kompanijų, kurių generuojamos apyvartos yra milijoninės, o atlyginimai darbuotojams mokami laiku, neskuba sumokėti PVM ir kas mėnesį vėluoja tai padaryti daugiau kaip 10–15 dienų. Dėl tokio vėlavimo valstybei tenka perskirstyti savo piniginius srautus arba skolintis mokesčių mokėtojų sąskaita.
Kiekvieną mėnesį išskaičiuodama pinigus iš verslininkų sąskaitų VMI mokesčių mokėtojų skolą sumažina 200–300 mln. Lt, tačiau suėjus PVM sumokėjimo terminui skola vėl pasiekia rekordines aukštumas.
„Dėl to VMI privalo griežčiau bendrauti su valstybės skolininkais bei taikyti priverstinio išieškojimo priemones: vykdyti išieškojimą iš sąskaitų, perduoti nepriemokos išieškojimą antstoliams ir t.t. VMI pažymi, kad visada yra pasirengusi bendradarbiauti su sunkumų turinčiu verslu, tačiau įmonės ir įmonių grupės turinčios pakankamai išteklių atsiskaityti su valstybe laiku, bet to nedarančios, buvo ir bus vertinamos principingai“, – tvirtino VMI atstovė.
Surinko daugiau pinigų
Praėjusių metų pabaigoje VMI pranešė, jog į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių planas turėjo būti viršytas apie 200 mln. litų.
Gruodžio 27 dienos duomenimis, mokesčių į valstybės biudžetą buvo surinkta 15,5 mlrd. litų – 70 mln. litų daugiau, nei planuota.
