Naujametę naktį, kai butelis šampano rankose ir koks nors sprogmuo kišenėje ar net dantyse buvo neatsiejamas šventės atributas, lyg ir derėtų pamiršti. Nors Kauno policija viešai pasidžiaugė, kad metų sandūros sutiktuvės praėjo kaip reta ramiai ir kauniečiai buvo kultūringesni, nerimo šešėlis vis dėlto lyg šmėkla tebeklaidžioja po miestą.
Į medikų rankas pateko bene dešimt nuo petardų ir fejerverkų nukentėjusių žmonių. Daugumai jų buvo sužalotas veidas ar akys. Dar keliems teks gydytis sužeistą koją ar ranką. Buvo ir tokių, kurie dėl girtumo nelabai ir prisimena, kas, kur ir kada juos sužalojo.
Nors naujametę naktį fejerverkų nušviestais Kauno vaizdais iki šiol gardžiuojamasi internete, juos blaivia (ir ne visai) galva komentuoja portalų skaitytojai, džiaugtis labiau turėtume tuo, kad tą naktį gimė tiek pat mažylių, kiek ir pernai. Net septyniolika šeimų sulaukė pagausėjimo, be to, daugiau gimė berniukų nei mergaičių. Vadinasi, yra vilties, kad ateityje gal bent kelioms merginoms jaunikių neteks ieškoti tarp užsieniečių. O ir pirmoji šių metų naujagimė pavadinta Vilte.
Šis savaitgalis turėtų tapti atokvėpiu po ilgo lėbavimo, sprogdinimų ir galvos skausmo. Taupieji gal suvalgys ir išgers gausaus švenčių stalo likučius, o kiti turės progos bent išsimiegoti ar susiplanuoti artimiausių dienų darbus. Poilsio po poilsio dienų oi kaip reikia visiems: ir paprastiems kauniečiams, ir verslininkams, ir valdžios vyrams bei moterims. 2014-aisiais Kaune laukia daug iššūkių – dėl nebaigtų darbų, aplaidumo ar net kvailų sprendimų.
Šiemet vargu ar sumažės vairuotojų patyčių objektu tapusių duobėtų gatvių, jei ir toliau kelių mokesčio lėšų liūto dalis atiteks sostinei ar valstybinės reikšmės transporto arterijoms. Sunku patikėti, kad kovoje su centrine valdžia padės mieste esantys socialinės reklamos stendai, kurie skelbia, kiek lėšų keliams galėtų gauti antrasis šalies miestas. Gal bent vertėtų šiuos stendus pakabinti sostinėje?
Nežinia kaip miesto valdžiai teks suktis, kad nesustotų ir Panemunės tilto statyba. Juk į 2014-uosius Kaunas įžengė su skylėta pinigine.
Laukia ir kitas ambicingas kauniečiams seniai pažadėtas projektas – Laisvės alėjos rekonstrukcija. Valdžia sako, kad jai pasirengta, trūksta tik „smulkmenos“ – pinigų. O kol jų nėra, centrinis miesto bulvaras nėra labai patrauklus nei miestiečiams, nei miesto svečiams.
Politikams ir savivaldybės valdininkams, kurie suspėjo išsiblaivyti po švenčių, nuo pat sausio 1-osios turėtų suktis galva ir dėl pokyčių mokant socialines išmokas – ši našta dabar gula ant savivaldybės pečių. Gali būti, kad šioms išlaidoms prireiks apie 40 mln. litų.
Apie būtinybę pažaboti nesąžiningus pašalpų gavėjus kalbama seniai, tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaunas ne koks nors Šiaurės ar Pietų Lietuvos miestelis, kur Jonas pažįsta Petrą ir valdininkams gali pakuždėti, kokie aitvarai nesąžiningam pašalpos gavėjui priedą prie valdiškų pinigų neša.
Tačiau tamsiame kelyje yra ir prošvaisčių, tik reikia jas pamatyti. 2014-aisiais prasideda naujas finansinis laikotarpis Europos struktūriniuose ir investavimo fonduose. Savivaldybė turi gerą progą pasigirti miestiečiams, kaip atliko namų darbus ir kokius projektus pateiks, kad gautų Kaunui europinę paramą 2014–2020 metais.
Džiugina tai, kad netrukus šalia senosios geležinkelio vėžės nusities krovininius traukinius iš Europos į Kauną atvesiantys bėgiai – vienas didžiausių šalies transporto projektų „Rail Baltica 1“ jau skinasi kelią į Kauną. Palemone turėtų iškilti įvairiarūšis konteinerinis terminalas. Tačiau šiemet miesto valdžiai gali tekti susigrumti su sostine dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica 2“, kuria ateityje riedės greitieji keleiviniai traukiniai.
Visi lyg ir sutinka, kad šiemet teks dirbti pasiraitojus rankoves, su arkliška energija, tačiau kas gali būti tikras, kad kai kuriems sprendimams nepritrūks politinės valios ar galios. 2015-aisiais vyks nauji savivaldos rinkimai, todėl kai kuriuos vietos politikus gali ištikti laikini gerumo priepuoliai, kuriais miestiečiams bus bandoma parodyti, kokia šauni valdžia.
Kuo baigiasi pasakėčia, kai vežimą kiekvienas tempia į save, žino visi, tačiau jos pamoką išmokęs ne kiekvienas.
Štai puikus pavyzdys – ką tik miesto valdančiosios koalicijos partnerių partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas atstovas, buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Molis laimėjo bylą teisme prieš savivaldybę. Jei sprendimą patvirtins Vyriausiasis administracinis teismas, miesto kišenėje gali tekti ieškoti ne vienos dešimties tūkstančių litų kompensacijai už neteisėtą pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų.
Tad palinkėkime vieni kitiems nesuklupti tempiant nelengvą 2014-ųjų Arklio metų vežimą.
„Laikinoji sostinė“
