Žurnalas „Newsweek“, prieš metus nutraukęs po daugelio dešimtmečių savo popierinę leidybą (kažkada, geriausiais laikais, kas savaitę parduodavo per 3 mln. egzempliorių), vėl paskelbė grįžtąs prie popieriaus.
Tokie žurnalai kaip „The Economist“, nors ir nebeturi gerųjų laikų 2 mln. egzempliorių per savaitę tiražo, laikosi stipriai (dabar – per 1,5 mln. kas savaitę, tai jums ne žvirbliams špygas rodyti).
Kur šaknys? Visi dėmesio verti leidiniai juk turi elektroninius variantus, rašo „Lietuvos rytas".
Visi mokūs klientai nuo galvos iki kojų apsikarstę skaityklėmis, naršyklėmis, išmaniaisiais telefonais ir „iPad“. Tai kam tas popierius?
Ką parsivežti iš Anglijos?
Kai manęs klausdavo, ko man labiausiai stigs Lietuvoje parvykus iš Anglijos, visada sakydavau, kad popierinių angliškų laikraščių ir žurnalų.
Ir išgirsdavau: „Taigi viskas internete yra“, kitaip sakant, gal tu kvailas? Bandydavau aiškinti, kad tai ne tas pat, ir nepavykdavo pasakyti iki galo, nes nuskambėdavo kaip koks išsidirbinėjimas arba hipiškas „savęs ieškojimas“ – tai esą maždaug tas pat, kad man popierinės knygos geresnės už skaityklę, nes jos turi popieriaus kvapą.
Kad nelikčiau nepaminėjęs amžinosios temos: taip, knygos geresnės už skaityklę, nes jų nereikia parsisiųsti ir man jos puošia kambario interjerą.
Jei norite dvidešimtą kartą pradėti diskusiją apie tai, kas geriau – knyga ar skaityklė, prašom, smaginkitės jau dabar.
Tai ne paaiškinimas. Priežasties nežinojau, bet vis tiek visada iš užsienio veždavausi popierinę spaudą, kokį „Guardian“ arba „Daily Telegraph“. Ir kai tik kas nors važiuodavo į Angliją ir maloniai klausdavo: „Ką tau parvežti?“, paprašydavau laikraščių.
Žmonės stebėdavosi, bet veždavo, nes negi gaila, svaras ar du (dar galima vakare paimti „Evening Standard“ nemokamai, o aš prisimenu laikus, kai jį reikėdavo pirkti prie metro už pinigus).
Esminis žiniasklaidos audinys
Ir štai dabar buvau vėl nuvykęs į Londoną porai dienų, o keliaudamas namo prisipirkau oro uoste pilną kuprinę spaudos, tad užteko ne tik skrydžiui, bet ir parsivežus į namus.
Kas ir kodėl yra kitaip popieriniuose laikraščiuose? Pavyzdžiui, tai, kad popierinėje spaudoje yra tos šalies rinkai skirta reklama – ne tik automobiliai, laikrodžiai ir kvepalai, bet ir kasdienio vartojimo dalykai: parduotuvių pasiūlymai arba planšetiniai kompiuteriai už pusę kainos, gaunami prisijungus prie kokio nors nevykusio interneto, paskui gali keiktis, kol nepersijungi prie kito interneto, ir tada jau keikiesi kitaip.
Visa tai sudaro tą patį autentišką šalies žiniasklaidos audinį kaip ir Vilniuje – troleibusai su greitųjų kreditų bendrovių reklama yra dalis tikrojo valstybės vaizdo.
Tačiau pagrindinis taškas, kur internetinė spauda pralošia, yra būtent tas, kuris laikomas jos privalumu. Laikraščio portale visuomet gauni tai, ko ieškai, ir beveik vien tik tai (žinoma, galima gauti atsitiktinių nuorodų šone, kur yra skaitomiausi arba labiausiai komentuojami straipsniai, bet jie užveda tik ant to paties nuspėjamo srauto, kurį skaito daugiausia skaitytojų).
Didesnė turinio įvairovė
Kas yra didžiausia vertybė? Kad ir kuo domėtumeisi, internete gauni dar daugiau to paties.
Todėl internetinė žiniasklaida mus stumia į mūsų pačių jau išvažinėtas vėžes.
Lietuvos atveju tai būtų straipsniai apie G.Einikį, L.Graužinienę, V.Uspaskichą ir horoskopai.
O popieriniai laikraščiai ir žurnalai atveria didesnę turinio įvairovę – net ir paskubomis verčiant juos akys vis užkliūva už antraščių, nuotraukų ir teksto atplaišų, prie kurių internete net neprisiliestume.
Tai ir sukuria didžiausią vertybę: tada žiniasklaida ne tik informuoja ar aiškina, bet ir stebina, suteikia naujų idėjų. Naujų idėjų sėmimasis yra ne atsitiktinumas, o išmoktas elgesys, šiems reikalams reikia aktyviai rengtis ir popierinė spauda tam labiausiai tinka.
Yra žinoma, kad toliau tai plėtoja kūrybiškumo treneriai. Taip, tokie žmonės yra ir jie neblogai uždirba iš savo veiklos – pataria apskritai kuo dažniau imti tokį žurnalą ar knygą, kokio niekada gyvenime neimtum, ir tokiu būdu nuolat išeiti iš įprastinės komforto zonos.
Todėl tai, ką manote esant informacinių technologijų laimėjimu – žinių srauto pritaikymą jums, pamėgtus pasirinkimus, automatinį profiliavimą, elgesio šablonų atpažinimą, prenumeratą ir visa kita, kas jus šeria tuo pačiu pašaru, kaip ir visada, tą patį socialinių tinklų srautą, kuris jus maitina tais pačiais dalykais, kuriuos jūs labiausiai spragsite, – visa tai iš tikrųjų yra tik būdas jus apsaugoti nuo pažinimo ir nuostabos.
Popierinė spauda yra ne visiškas, ne absoliutus, bet vis tiek atsakymas.
***
Dėkojame ištikimiems „Lietuvos ryto“ skaitytojams, kurie jau 24 metus yra kartu. Džiaugiamės, kad, kaip visada, gausus jūsų būrys dienraštį skaitys ir 2014-aisiais.
„Lietuvos ryto“ redakcija
