Afganų berniukas pagavo mano žvilgsnį. Gatvėje siaučia dulkės, tačiau rudos akys tvirtai įsmigusios į mane. Stryktelėjo į chaotišką automobilių upę, vikriai pribėgo ir kumščiu pabeldė į peršautą šarvuotą automobilio langą. Suprask, dabar turiu duoti jam saldainių, limonado arba dolerių. Skėsteliu rankomis: atleisk, kareiviai sako, kad atverti langą - per daug pavojinga.
Šis berniukas - išskirtinis. Jam daugiau nei penkeri metai. Tai reiškia, kad jis nepateko į mirtininkų sąrašą. Per pirmuosius penkerius gyvenimo metus nuo ligų ir prastų gyvenimo sąlygų miršta kas penktas vaikas. Pagal šį rodiklį Afganistanas yra viena iš pirmaujančių šalių.
To berniuko darbas – stovėti per dienas prie dulkėtos gatvės ir kaulyti gėrybes iš svetimšalių. Jis vienas iš šimtų tokių vaikų, per dienas trinančių skurdžias Kabulo gatves. Aš jam – užsienietis, kuris vienu šarvuoto lango pravėrimu gali duoti daugiau dolerių, nei statistinis afganas uždirba per mėnesį.
Tie vaikai – neatsiejama Afganistano sostinės dalis. Miesto, kuris springsta dulkėmis, dūsta nuo deginamų šiukšlių ir nuotekų dvoko. Gatvėse slampinėja sulaukėję gyvūnai ir beveidės ginkluotos žmogystos, zuja šarvuoti svetimšalių automobiliai, pradingstantys kažkur už karinių bazių tvorų.
Karai Afganistane griaudi jau tris dešimtmečius. Tiek, kad su „Kalašnikov“ tratėjimu ir modernių naikintuvų staugimu užaugo nauja afganų karta. Tačiau tokiuose miestuose kaip Kabulas mirtininkai vis dar taško bombas, į karines bazes krenta minos ir raketos, grobiami žmonės ir šaudoma į NATO karius.
Pirmojoje dalyje - pasakojimas apie Lietuvos karius, kurie Afganistane kaunasi už savo šalį. Šiame pasakojime - apie tai, kokia yra sąjungininkų karinės operacijos prasmė. Koks procesas vyksta toje gūdžioje Azijos žemėje? Kokį darbą toje šalyje atlieka lietuviai?
North Kaia karinėje bazėje, šiauriniame Kabulo pakraštyje, pusryčiaudami visi kalbėjo tik apie savižudžio ataką.
Prieš kelias dienas prie bazės vartų mirtininkas savo automobilyje susprogdino apie 100 kilogramų sprogmenų. Taikė į Vokietijos karių konvojų. Prisiartino prie paskutinio šarvuoto automobilio ir susisprogdino. Banga buvo tokia galinga, kad nuplėšė kariškių visureigio galą. Sprogimą pajuto visi North Kaia bazėje buvę lietuviai.
„Net automobilis sulingavo“, - prisiminė Specialiosios misijos apsaugos grupės karys Vytautas. Lietuviai šarvuotu visureigiu „Toyota“ važiavo visai šalia sprogimo vietos, tačiau juos apsaugojo keli gelžbetoniniai blokai ir pylimai.
„Sudrebėjo visas kambarys, net tinkas nuo lubų pradėjo kristi “, - pasakojo Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovas Gintaras Bagdonas. Karinėje bazėje gyvena ir diplomatai. Tą kartą jų kiemą nusėjo stiklų šukės ir nuolaužos.
Tokie sprogimai Kabule yra kasdienybė. Keturis mėnesius Afganistane tarnaujantis Vytautas sakė, kad pastarosiomis savaitėmis ypač suintensyvėjo mirtininkų išpuoliai mieste. Fanatikai taikėsi į karinius objektus.
Paradoksas – kariškių pastatai yra gerai apsaugoti, tad mirtininkai nesugeba net priartėti prie jų. Todėl aukomis tampa civiliai, kuriuos Talibanas esą gina nuo vadinamosios vakariečių okupacijos.
Tą rytą North Kaia bazėje buvo padidintas apsaugos lygis. NATO pajėgos gavo informacijos, kad planuojama kompleksinė ataka: savižudžio išpuolis, apšaudymas nekontroliuojamomis raketomis ir nedidelės talibų grupės antpuolis.
Karas Afganistane pasiekė keistą stadiją. Didesniuose miestuose kartais nugriaudi sprogimai, savižudžiai dar bando prisiartinti prie karinių pastatų, į bazes ir oro uostus nukrenta nevaldomos raketos ar minosvaidžių sviediniai, grobiami užsieniečiai. Tačiau tokie išpuoliai labiau primena desperaciją.
Negalima teigti, kad Talibanas išsklaidytas. Dalis lyderių vis dar slapstosi. Miestuose ir kaimuose vis dar atsiranda juos palaikančių žmonių. Kai kurie afganai Talibanui tarnauja už pinigus. Tačiau radikalusis judėjimas buvo priverstas persigrupuoti ir išstumtas į Pietų Afganistano kalnus ir Pakistano pasienį.
Negalima teigti, kad toje šalyje tarnaujantys NATO kariai yra saugūs. Daugiausiai operacijų dabar atlieka Afganistano nacionalinės armijos vyrai, todėl jie ir sudaro daugiausia aukų. Tačiau smarkų organizuotą talibų pasipriešinimą pakeitė pavieniai fanatikų išpuoliai.
„Realiai kažkokios žalos jie nepadaro. Nori tik priminti, kad dar egzistuoja ir parodyti, kad NATO nesugeba apginti žmonių“, - apie fanatikų išpuolius sakė vienas Specialiosios misijos apsaugos grupės karys, kai važinėjome Kabulo gatvėmis.
Prieš gerai organizuotus NATO karius, Afganistano nacionalinę armiją ir robotus stojo Talibano kovotojai, kurie save laiko partizanais. Svarbiausias jų ginklas – kalnai, dykynės, kaimai, vietinių palaikymas ir papirkinėjimas. Tačiau toks talibų kariavimas labiau primena būdą išgyventi, o ne bandymą sunaikinti priešą.
Lietuvos karys užsikemša ausis ir nusišypso: suprask, dabar išgirsi tai, ko dar negirdėjai. Staiga mano ausyse sprogsta kurtinantis garsas, kuris per kelias akimirkas užpildo visą kūną. Staugimas toks galingas ir viską apimantis, kad ausis užsikemši net negalvodamas, intuityviai.
Už kelių šimtų metrų pakyla amerikiečių naikintuvas F-15E Strike Eagle. Vienas iš maždaug 700 lėktuvų, tądien kilusių iš Kandaharo karinės bazės oro uosto.
„Buvo, kad vienas po kito pakilo apie dvidešimt naikintuvų. Jausmas ne koks. Galvojau, kad organai viduje sprogs“, - tapšnodamas per pilvą juokavo Lietuvos karys. Jis jau tris mėnesius tarnauja Oro pajėgų mokymo grupėje, kuri įsikūrusi Kandaharo bazėje – didžiausioje po Antrojo pasaulinio karo.
Tokiam atvykėliui kaip aš, kuris nėra pripratęs prie Kandaharo bazės kasdienybės, užmigti čia yra labai sudėtinga. Naktimis, rytais ir dienomis, kiekvieną akimirką, kyla ir tupia naikintuvai, dronai, transportavimo lėktuvai ir sraigtasparniai. Tai - intensyviausiai veikiantis oro uostas visame pasaulyje. Tai – vieta, per kurią bėga karo veiksmai Afganistane.
Čia dislokuota apie 25 tūkst. karių, analitikų ir net mokslininkų. Veikia parduotuvės, kavinės, greito maisto restoranai, turgus, futbolo stadionas, bėgimo takai, sporto salės. Bazė tokia didelė, kad norėdamas patekti iš vieno galo į kitą, turi važiuoti automobiliu.
„Babilonas“, - Kandaharo bazę apibūdino aukštas pareigas užimantis Lietuvos karininkas, kuris Afganistane nuolat lankosi jau dešimtmetį. Jis norėjo pabrėžti, kad tai - karinis miestas, kuriame kunkuliuoja daugybė tautų, kultūrų, tradicijų, papročių, skonių, kvapų, emocijų, privalomų ir nerašytų taisyklių.
Toks vaizdas čia įprastas: prie šarvuočio stovintys amerikiečių kariai garsiai klauso repo, šalia jų kažką emocingai diskutuoja italai, pro kuriuos eina susikibę afganų darbininkai – taip vyrai parodo, kad yra labai geri draugai.
Turbūt neįmanoma suprasti Afganistano konflikto, nepamačius Kandaharo bazės. Čia vyksta ne tik operacijų planavimas, afganų karių apmokymai ir kiti kariniai dalykai – tarp tų kalnų vyksta bandymai ir procesai, kurie vėliau keičia mūsų visų kasdienybę. Daugiausia tai susiję su technikos išradimais.
„Kaip tik šiuo metu jie testuoja naują radarą“, - rodydamas į švedų karius, paaiškina Lietuvos kariuomenės majoras.
Mes stovime ankštoje patalpoje, kurioje dešimtys vyrų visą parą saugo Kandaharo bazę ir oro uostą. Ta kompiuterių ir ekranų prikimšta salė – aukšto lygio NATO saugumo zona. Negalima įsinešti net mobiliųjų telefonų. Čia kvepia plastmase ir greitu maistu, trata klavišai.
Švedų testuojamas radaras yra ypatingas – labai greitai gali atskirti žmogų nuo gyvūno ir pranešti apie tai kariškiams. Tokių technikos pasiekimų – pilna.
Pavyzdžiui, bazės teritoriją kariškiai stebi iš oro balionų. Jų vaizdo kameros tokios galingos, kad gali stebėti vaizdą 25 kilometrų spinduliu. Jeigu reikia, gali priartinti net automobilio numerius ar veidą. Kariškiai sako, kad įdiegus šią stebėjimo sistemą, mirtininkų išpuolių prieš bazę sumažėjo apie 80 procentų. Fanatikai neprasibrauna net iki pirmosios užtvaros.
Balionai – tik viena iš daugelio saugumo priemonių. Bazę saugo apie pusantro tūkstančio gerai apmokytų karių. Teritoriją stebi daug skirtingų radarų ir vaizdo stebėjimo kamerų, stovyklos prieigose visą parą ratus suka žvalgybiniai dronai. Veikia net sistema, kuri erdvėje gali atpažinti nepilotuojamą talibų raketą ir iki sprogimo paskelbti pavojų visoje bazėje.
„Buvo viena raketa pataikiusi į angarą, bet nieko nesugadino. Neprisimenu daugiau tokių atvejų“, - pasakojo Oro pajėgų mokymo grupėje tarnaujantis lietuvis. Per tris mėnesius, kai jis kvėpavo Afganistano dulkėmis, apšaudymų minosvaidžiais buvo vos keli. Sėkmingų – nė vieno.
Stovėdamas Kandaharo bazės saugumo centre suvoki, kad Afganistane susidūrė dvi skirtingos civilizacijos. Smarkiai skiriasi ne tik kariaujančių pusių religijos ir pasaulėjautos, bet ir galia.
Vienoje pusėje – smurtinio Talibano režimo likučiai, išsibarstę kalnų vingiuose ir urvuose, šaudantys pasenusiais, rusiškais ginklais. Jiems talkina gamta ir pažįstamos teritorijos, kai kurie vietiniai gyventojai ir tikėjimas, kad vis tiek laimės. Laimės tada, kai NATO kariuomenė išvyks iš jų šalies ir afganai turės prisiimti visišką atsakomybę už savo saugumą.
Kitoje pusėje – galingiausios pasaulyje karinės pajėgos, kurios yra gerai organizuotos, naudoja ne šiaip modernią techniką, bet naujausius išradimus. NATO pajėgoms Afganistanas yra didelė ekonomikos stimuliavimo bazė ir bandymų aikštelė, kurioje kompiuteriais naikinami Talibano režimo likučiai.
Faktai ir statistika
* Lietuvos kariai misiją Afganistane prasidėjo 2001 metais, prisijungdami prie Amerikos vadovaujamos operacijos „Enduring Freedom“.
* Nuo 2005 Lietuva dalyvauja NATO vadovaujamoje ISAF operacijoje. Iki šiuo metų mūsų šalis rūpinosi Goro provincijos atkūrimu ir saugumu.
* Pietų Afganistane, Kandahare veikia Specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Aitvaras“ vyrai. Taip pat - Oro pajėgų mokymo grupė.
* Sostinėje Kabule dirba Specialiosios misijos apsaugos grupė. Taip pat - Nacionalinio paramos elemento kariai, kurie rūpinasi logistika.
* Lietuvos kariškiai taip pat tarnauja Tarptautinės saugumo paramos pajėgų (ISAF) štabuose. Jie atsakingi už operacijų planavimą ir aprūpinimą.
* Karinei operacijai Afganistane vadovauja NATO, tačiau apie 95 proc. išlaidų dengia Amerika.
* Nuo šių metų sąjungininkai beveik nerengia karinių operacijų – tai daro Afganistano nacionalinė armija. Dabar NATO karių tikslas yra mokyti afganų karius ir karininkus.
* Kada NATO kariai pasitrauks iš Afganistano – kol kas neaišku. Spėjama, kad tai įvyks 2015 metais.
* Afganistane gyvena apie 30 mln. žmonių, tačiau tikslaus jų skaičiaus niekas nežino, nes ne visi gyventojai registruojasi.
* Gausiausi miestai – Kabulas ir Kandaharas. Prie tų miestų esančiose bazėse tarnauja Lietuvos kariai.
* Vaikų mirtingumas Afganistane – vienas iš didžiausių pasaulyje.
