„Fizinio barjero tarp Lietuvos ir Baltarusijos nėra. Šimtas kilometrų gal ir užtverta, tačiau kitur pelkės, raistai. Nuo šernų iš Baltarusijos pusės ginamasi repelentais, kurie skleidžia šiuos gyvūnus atbaidantį kvapą. Tačiau tai ne visuomet veikia, ypač per pūgą ar kai užšąla. Tad šernai keliauja kaip nori, o jie juk gali atnešti užkratą“, - bėdas vardijo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
Kad šernai išties platina afrikinį kiaulių marą, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Iš Baltarusijos sulaukta ne vienos žinios apie tokią riziką.
Neliko medžioklės ribojimų
Valentinas Mazuronis, kurio vadovaujamai Aplinkos ministerijai priklauso ir medžioklės reikalus prižiūrėti, pripažino: šernai kelia maro pavojų. Be to, vasarą, pasak jo, dažniau kukurūzų dairęsi Baltarusijos pusėje, žiemą šie gyvūnai linkę traukti į Lietuvą.
Ministras vos kilus afrikinio maro grėsmei dar vasarą, pasirašė įsakymą, kuriuo leidžiama medžioti visus šernus – patinus, pateles ir jauniklius.
Kaip sakė V.Mazuronis, ne kartą medžiotojai buvo raginami rengti šernų medžiokles ir taip saugoti Lietuvą nuo grėsmingo maro.
Tačiau to nepakanka, įsitikinęs kiaulių augintojų atstovas A.Baravykas.
Negali priversti šaudyti
„Medžiotojų būreliai yra nusistatę taisykles, kad, tarkime, sumedžiojus patelę gresia bauda. Baudos siekia ir kelis šimtus, ir net tūkstančius litų. Taip išeina, kad kiaulių laikytojai ginasi nuo maro, o medžiotojai - tik raginami. Bet juk medžiotojai – tokie patys kiaulių, tik laukinių, laikytojai“, - nelygias sąlygas keikė A.Baravykas.
Pasak jo, užuot naikinę šernus pasienyje, medžiotojai labiau rūpinasi savo poreikiais – saugo pateles, kad turėtų ką medžioti vėliau.
Jis tikras, kad derėtų šį klausimą spręsti aukštesniu lygiu – liepiant medžiotojams šaudyti šernus 10 kilometrų buferinėje zonoje pasienyje su Baltarusija.
„Juk jei tik būtų rastas mūsų šalyje nuo afrikinio kiaulių maro kritęs šernas, iškart Rusija nutrauktų prekybos kiauliena ryšius, o ir kitos šalys reaguotų griežtai“, - kokia grėsmė kiltų, aiškino A.Baravykas.
Jei medžiotojai išties vengia šernus medžioti, yra blogai. Šitaip sakė aplinkos ministras V.Mazuronis.
„Tačiau neturime juridinės galios priversti juos tai daryti“, - aiškino ministras.
Mat nurodymas iššaudyti šernus pasienyje prilygtų valstybės užsakymui, o tai jau susiję ir su pinigais. Tačiau V.Mazuronis patikino prašysiąs medžiotojų būrelių dažniau rengti šernų medžioklę.
Tiesa, tiek ministras, tiek medžiotojai su siaubu prisimena 1994-1996 metus, kai nuo siautusio klasikinio kiaulių maro šalyje krito daugybė šernų – kai kuriose vietovėse net daugiau kaip 80 proc.
Šaudyti į paršavedes - neetiška
Tuo tarpu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžioklės žinovas Rolandas Micevičius tikino, kad medžiotojai noriai medžioja šernus ir supranta afrikinio kiaulių maro pavojų.
„Jei norime išnaikinti visą šernų populiaciją, tuomet reikia visus šernus šaudyti. Tačiau juk ligą platina ne tik šernai, bet ir erkės. Stengiamės kiaules apsaugoti nuo maro, o reikia juk ir šernus saugoti“, - kalbėjo R.Micevičius.
Jis sakė, kad šiuo metu medžiotojai, remdamiesi aplinkos ministro leidimu medžioti visus šernus nuo gegužės iki kovo, nešaudo tik į jauniklius vedžiojančias pateles, mat tai neetiška.
„Ne tai problema. Problema yra kita. Kalbėjome ir su Varėnos veterinarijos tarnyba – reikėtų, kad medžiotojai savo ūkiuose kiaulių nelaikytų, nes užkratą galima pernešti“, - aiškino medžioklės specialistas.
