Siekiant naudos privačiai bendrovei gali būti suklastota kelios dešimtys „Kamestos“ atstovų techninės priežiūros specialistams pateiktų statybose naudotų medžiagų laboratorijų bandymų rezultatų protokolų, nes jie neatitinka laboratorijose likusių dokumentų.
Kai kuriais atvejais tai padaryta labai primityviai – iškirpus ir priklijavus tikrą eksperto parašą. Nustatyti apgavystę nėra lengva, mat paprastai pateikiamos tik protokolų kopijos.
Garliavoje (Kauno r.) įsikūrusios „Kamestos“ vadovai tikina patys esantys priblokšti pateiktos informacijos.
Tokie dokumentai užsakovams buvo pateikiami 2011–2013 metais „Kamestos“ specialistams dirbant mažiausiai dviejuose objektuose – rekonstruojant kelią Kazlų Rūda–Pažėrai ir klojant asfalto dangą Kėdainių pramoniniame parke.
Tai gali būti paslaptis, padedanti įmonei laimėti konkursus pasiūlius mažiausią kainą. Tačiau ji negarantuoja reikalingos kokybės. Tokie veiksmai naudingi tik bendrovei, tačiau daro žalą už mokesčių mokėtojų pinigus valstybės įsigyjamam turtui.
Atrodytų, prekybos centro „Maxima“ griūtis Rygoje turėtų priversti smarkiai sugriežtinti statybų kontrolę, tačiau šalies aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dar spalį pasirašė statybos techninio reglamento pataisą, kuri gerokai nuleis statinių kokybės, patikimumo ir jų statytojų atsakomybės kartelę.
Prašys nustatyti klastotojus
„Keista, labai keista. Tai panašu į kažkokią provokaciją“, – paprašytas pakomentuoti situaciją kalbėjo „Kamestos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Zavarzinas.
Jis pranešė, jog bendrovės vadovybė kreipsis į teisėsaugos pareigūnus, kad būtų nustatyti galimi dokumentų klastotojai arba paneigti įtarimai.
„Popierių – kalnai, reikia laiko ištirti ir įvertinti tuos dokumentus“, – nuo išsamesnio komentaro susilaikė ir „Kamestos“ generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius.
Pasak įmonės vadovo, jeigu už tokių dokumentų pateikimą atsakingi darbuotojai padarė pažeidimų, jie bus nubausti.
Ar statiniai stovi patikimai?
Laboratorijų bandymų rezultatų protokolai yra privalomi normatyviniai statybos techniniai dokumentai, kuriais vadovaujasi techninę statybos objektų priežiūrą vykdantys užsakovo įgalioti inžinieriai. Bandymus gali atlikti tik valstybės akredituotų laboratorijų specialistai.
Užsakovas statybos objektuose neatlieka jokių kitų medžiagų, gaminių, dirbinių, konstrukcijų ar statinio elementų bandymų.
Bandymų rezultatai yra statybos darbų priėmimo, kokybės ir statinio tinkamumo naudoti patvirtinimo pagrindas. Šiuo atveju tokiu pagrindu galėjo tapti klastotės.
Statybai naudojant projekto neatitinkančias medžiagas arba mažesnį jų kiekį galima išties nemažai sutaupyti, tačiau ar tikrai tokie statiniai yra saugūs ir nekelia grėsmės žmonių gyvybei? Ar tikrai valstybės ir jos mokesčių mokėtojų pinigai gali būti pripažinti išleisti tinkamai nepasiekiant tinkamos kokybės?
„Plonesnis asfalto sluoksnis nekelia tiesioginės grėsmės žmogui, tačiau „Kamesta“ rekonstravo Kauno kultūros ir sporto centrą „Girstutis“, kuriame kasdien lankosi šimtai žmonių. Ar šis statinys tikrai saugus, ar dirbant naudotos tinkamos medžiagos?“ – kalbėjo „Lietuvos ryto“ žurnalistą konsultavęs statybų žinovas.
Nemalonumai dėl sąvartyno
Kai kurie įvykiai verčia abejoti, ar darbai tikrai visada atliekami nenukrypstant nuo reikalavimų.
Pirmieji dideli nemalonumai „Kamestą“ užgriuvo 2011 metais, kai netoli Vilniaus esančiame Kariotiškių sąvartyne įvyko net dvi avarijos. Itin nemalonus incidentas nutiko spalį, kai dumblas iš specialių kaupyklų išsiliejo į aplinką, o gamtai padaryta žala siekė 114 tūkst. litų.
Įvykio priežastis tyrusi komisija nustatė, kad nelaimė įvyko dėl pažeidimų, padarytų rengiant projektą, netinkamai atliktų statybos darbų ir nepakankamos jų priežiūros.
Vienas esminių pažeidimų – nesuprojektuota dumblo slėgio kitimo ir stebėjimo sistema, kuria pasirūpinti buvo nurodyta bendrovei „Kamesta“.
Didelių priekaištų kauniečiams turėjo ir Šakių rajono savivaldybė. „Kamesta“ 2011 metais Šakiuose vykdė vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą, tačiau jį užbaigus gatvėse atsirado daugybė defektų – asfalto danga suskilinėjo, susiformavo nuolydžiai.
Šakių rajono valdžia skundėsi, kad įmonės atstovai kelis mėnesius net nereagavo į raginimus ištaisyti broką.
Dalį tako klojo iš naujo
Birštone „Kamestos“ darbuotojams teko iš naujo pakloti apie 200 metrų dviračių tako, mat išsiklaipė jo borteliai, o pati asfalto danga buvo labai nelygi.
„Borteliai iškart išvirsdavo vos užvažiavus ant tako automobiliui“, – pasakojo Birštono sporto centro direktorius Saulius Smailys. Jo nuomone, taip atsitiko dėl tinkamai nesutvirtinto pagrindo.
Iš pradžių bortelius statė „Kamestos“ samdyta bendrovė. Kai juos pakeitė „Kamestos“ darbuotojai, viskas buvo atlikta kokybiškai. Asfalto dangą klojo pačios įmonės darbuotojai, tačiau ji buvo labai nelygi.
„Įvertinę situaciją pareikalavome ištaisyti broką, ir įmonės vadovai nesipriešino – iš naujo sustatyti tako borteliai, paklota asfalto danga“, – pasakojo S.Smailys.
Laimėti – bet kokia kaina
„Didžiausias mūsų rūpestis – sąžininga konkurencija“, – neabejoja bendrovės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa.
Jo vadovaujama įmonė daug lėšų išleidžia įrangai, perka kokybiškas medžiagas ir atlieka tokius darbus, kokie būna numatyti projekte.
Įmonės vadovui apmaudu, kai kartais konkursą laimi įmonė, pasiūliusi neįtikėtinai mažą darbų kainą, o vėliau visais įmanomas būdais taupo ir mėgina sutilpti į biudžeto apibrėžtus rėmus. Tokiu atveju neišvengiamai kenčia kokybė.
„Net nelaimėję konkurso stebime, ar objektas statomas taip, kaip buvo numatyta projekte. Tokiu būdu siekiame sutramdyti nesąžiningus konkurentus“, – aiškino „Šiaulių plento“ vadovas J.Aleksa.
Įmonė „Kauno tiltai“ darbams atlikti samdo tik tokias įmones, kurios atitinka keliamus reikalavimus.
„Turime nubrėžę griežtą atliekamų darbų kokybės ribą, kurios privalo laikytis ir mūsų subrangovai“, – aiškino bendrovės ekonomikos direktoriaus pavaduotojas Pranas Benetis.
Pasak jo, „Kamesta“ yra galimų subrangovų sąrašo pabaigoje būtent dėl neužtikrinamos darbų kokybės. P.Benetis prisimena atvejį, kai „Kamestos“ darbuotojams teko iš naujo kloti asfalto dangą, nes pirmasis bandymas tai padaryti nepavyko.
„Tiesioginių nuostolių šiuo atveju nepatyrėme, tačiau dėl partnerių kaltės kurį laiką atsilikdavome nuo darbų grafiko“, – kalbėjo „Kauno tiltų“ atstovas.
Atrišo rankas naujokams
Nepaisant dėl atliekamų darbų kokybės nuolat kylančių skandalų, aplinkos ministro V.Mazuronio pasirašytos statybos techninio reglamento pataisos dėl ypatingų statinių leis pro pirštus žiūrėti į statinių patvarumą ir kokybę.
Ministras nusprendė, kad ypatingas statinys yra toks viadukas, kurio atstumas tarp atramų yra 12 metrų (buvo 6 metrai), o tokiu atveju tiltus iki 12 metrų ilgio statyti galės tik vakar įsteigta bendrovė.
„Naujovės padės liberalizuoti statybų rinką, bet tikrai nepadidins statinių kokybės ir statytojų suteikiamų garantijų“, – įsitikinęs asociacijos „Lietuvos keliai“ pirmininkas Stanislovas Kablys.
Jo nuomone, įmonės turėtų augti palengva ir tik tuomet, kai statybininkai įrodys galintys pastatyti paprastus statinius, jiems būtų galima patikėti sudėtingesnes konstrukcijas.
Svarbus ir garantijų klausimas, mat nedidelės įmonės greitai atsiranda, tačiau greitai ir išnyksta, todėl gali nelikti kam rūpintis statiniu ir taisyti broką.
Asociacijos vadovo nuomone, patirtis yra labai svarbus dalykas, o dėl mažesnės kainos nevertėtų aukoti kokybės ir garantijų.
„Kiekvienas pacientas nori, kad jam širdies operaciją atliktų profesorius, o ne ką tik diplomą gavęs jaunas gydytojas“, – palyginimą pateikė asociacijos pirmininkas S.Kablys.
Valdininkai pataikauja
Sunkiai paaiškinamas ir Automobilių kelių direkcijos bei Susisiekimo ministerijos vadovų palankumas „Kamestai“, kuriai sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos.
Kauniečiai iki liepos 31 dienos privalėjo rekonstruoti 8,67 kilometro ilgio kelio Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruožą. Net pasinaudojus išlyga mėnesiui pratęsti darbų atlikimo terminą, „Kamestos“ darbuotojams pavyko atlikti mažiau kaip pusę numatytų darbų.
Nepaisydama to, Automobilių kelių direkcija vis tiek leido tęsti darbus ir dar kartą pratęsė sutartį, tačiau įmonė vėl nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ir darbai nebaigti iki šiol.
Visai kitokioje situacijoje 2012 metais atsidūrė bendrovė „Klaipėdos keliai“, kuri buvo laimėjusi konkursą įrengti žiedines sankryžas pajūrio regione, tačiau laiku neatliko darbų.
Automobilių kelių direkcija nutraukė sutartį su šia bendrove ir pareikalavo kompensuoti patirtus nuostolius.
„Klaipėdos keliai“ patyrė beveik 1 mln. litų nuostolių ir daugiausia dėl šios netekties atsidūrė ties bankroto riba.
„Kamestos“ atveju Automobilių kelių direkcija nepasinaudojo galimybe gauti už laiku neatliktus darbus pagal laidavimo sutartį numatytą beveik 1 mln. litų išmoką. Negi Lietuvos kelių priežiūrai skirtas biudžetas yra perpildytas?
Bendrovė „Kamesta“ kelio Buivydžiai–Lavoriškės–Kena rekonstrukcijos konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą, tačiau tai yra nesąžininga kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.
Kitų konkurse dalyvavusių bendrovių siūlomos kainos taip pat galėjo būti mažesnės, jeigu darbus jos būtų planavusios atlikti ne per sutartyje numatytus griežtus terminus, nesilaikydamos technologinių reikalavimų, naudodamos prastesnės kokybės medžiagas.
Suklastoti laboratorijų tyrimo rezultatų protokolai verčia įtarti, kad „Kamesta“ galėjo tuo pasinaudoti.
Projekto reikalavimų nepaisymas turės tiesioginės įtakos kelio ilgaamžiškumui, o netrukus jį gali tekti vėl remontuoti už valstybės biudžeto pinigus. Dideli finansiniai nuostoliai patiriami dėl laiko praradimo, nepatogumų patiria ir gyventojai.
Automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas Skrinskas pareiškė, kad neva kalbama apie skirtingas situacijas, o visi atlikti veiksmai atitiko teisės normas.
Pasak jo, tęsti darbus „Kamestai“ leista, nes kelias šiame pasienio ruože labai reikalingas ir rekonstrukcija turi būti baigta. Už vėlavimą atlikti darbus kauniečiams esą bus pritaikytos finansinės sankcijos.
Informacija – labai netikėta
Jurgis Šarmavičius, Nacionalinio akreditacijos biuro direktorius:
„Vienodais numeriais pažymėtų dviejų dokumentų su skirtingais tyrimų rezultatais negali būti. Tai labai įdomi ir stebinanti informacija, mat anksčiau niekada su tokiais dalykais neteko susidurti.
Kreipsimės į dokumentuose minimas įmones paaiškinimo ir tuomet spręsime, kaip toliau elgtis. Šiuo metu sunku pateikti versijas, kodėl taip galėjo atsitikti.
Klaidų gali pasitaikyti dėl žmogiškojo veiksnio, tačiau sunku tuo patikėti, jeigu kalbama apie dešimtis tokių dokumentų.“
