Prezidentės vyriausioji patarėja spaudos tarnybos vadovė 43 metų D.Ulbinaitė 2009-aisiais buvo viena LRT kūrybinės grupės narių, kūrusių televizijos filmą apie D.Grybauskaitę.
Filmas vadinasi „Dalia Grybauskaitė. Prezidentės portretas“.
Čia nuskamba ir tokia šalies vadovės mintis: „Bet kuris lyderis, jeigu jis tikras, savo gyvenime turi apsispręsti: ar jis daro tai, ką reikia, ar daro tai, kas skamba gerai ir kas kelia jo reitingus.“
Atrodo, kad į panašią situaciją dabar pateko pati D.Ulbinaitė: ar pasakyti tiesą, kaip iš tikrųjų buvo su ta nutekinta Valstybės saugumo departamento pažyma, ar toliau žaisti prezidentės žaidimą?
Tame pačiame filme ir toks D.Grybauskaitės sakinys: „Vyriausybė, kuri išdrįsta imtis nepopuliarių, bet būtinų priemonių ir turi drąsos pripažinti savo klaidas ir jas taisyti, – būtent tokią Vyriausybę aš gerbiu.“
Ar šiuo teiginiu prezidentė vadovaujasi ir savo veikloje, gali spręsti bent kiek politika besidomintys piliečiai. Jie taip pat gali įvertinti, ar žodžiai apie „drąsą pripažinti savo klaidas ir jas taisyti“ artimi D.Grybauskaitės komandai.
Susidūrimas Vyriausybėje
D.Ulbinaitė yra patekusi į vieną plačiai nuskambėjusią istoriją. Tuomet ji dar dirbo TV3 televizijoje, o kita žinoma žurnalistė Nemira Pumprickaitė buvo tuomečio premjero Algirdo Brazausko spaudos atstovė.
„Čia savo nepatenkintu, šūdo atsikandusiu snukiu tai man nestovėk“, – taip N.Pumprickaitė bloškė D.Ulbinaitei Vyriausybės koridoriuje.
Ką atsakė dabartinė prezidentės patarėja, tada niekas neužfiksavo: mat dviejų moterų pozicijos buvo nelygiavertės.
Šiuo metu LRT televizijoje laidas vedanti N.Pumprickaitė to išpuolio prisiminti nenorėjo: „Kai žmogui blogai, tai dabar visi jį puolate.“
Žurnalistė nepaaiškino, kokį žmogų turėjo galvoje – D.Ulbinaitę, D.Grybauskaitę ar save pačią.
Gabi, bet – ne strategė
Apie buvusią pavaldinę D.Ulbinaitę, kuri jį pakeitė Prezidentūroje, buvo linkęs nutylėti ir Seimo narys, buvęs D.Grybauskaitės spaudos atstovas Linas Balsys.
Kiti buvę patarėjos kolegos buvo ne ką kalbesni. Jų tvirtinimu, D.Ulbinaitė yra reto darbštumo ir atkaklumo, bet ji nėra strategė, o tik vykdytoja.
Pati šalies vadovės spaudos atstovė pasiteisino užimtumu ir atsakymų į „Lietuvos ryto“ klausimus apie darbą nepateikė.
Vaikystė buvo sunki
„Daivutė – pati jauniausia iš Ulbinų šeimos, labai maža liko našlaitė. Jos tėvas Jonas Ulbinas sirgo ir anksti mirė. Motinai buvo labai sunku vienai auginti keturias dukras“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Varėnos rajono Vydenių kaimo gyventoja 48 metų Rima Ulbinienė.
Ji yra D.Ulbinaitės artimųjų kaimynė. „Mūsų kaime daug Ulbinų, bet ne visi giminės“, – paaiškino R.Ulbinienė.
Vydenių gyventoja pasakojo, kad Ulbinų šeima buvo draugiška ir geraširdiška, visi vieni dėl kitų stengėsi: „Daivutės motina Veronika jau sunkiai vaikšto, bet labai puiki moteris.
Visos seserys labai darbščios, atkaklios, pareigingos – viską padarys, net neįmanomus dalykus, nes labai daug vargo gyvenime matė. Sunkus gyvenimas jas išmokė nepasiduoti, kad ir kas atsitiktų.“
Aprašyta visa giminė
D.Ulbinaitės sesers Reginos Kokoškinos giminaitis Artūras Kokoškinas yra sukūręs tinklalapį, kuriame aprašyti visi Ulbinų giminės.
Ten tebėra įrašytas pirmasis D.Ulbinaitės vyras Andžejus ir pažymėta, kad pora išsituokusi. Daivos ir Andžejaus šeima yra susilaukusi sūnaus ir dukters. Jie gyvena ir mokosi Vilniuje.
„Dabar Daivutė ištekėjusi už kito“, – sakė R.Ulbinienė iš Vydenių kaimo.
Mokykla vadina savu vaiku
„Aš buvau D.Ulbinaitės mokytoja nuo šeštos klasės. Regis, tai buvo 1982-aisiais. Gabi ir šauni mergaitė. Iškart krito į akis, nes mokėsi labai gerai, gerai formulavo mintį ir buvo nuoširdi.
Visos seserys iš Ulbinų šeimos buvo labai gabios. Trys iš jų baigė aukštąsias mokyklas“, – kalbėjo Vydenių pagrindinės mokyklos direktorė 59 metų Lina Baranauskaitė.
Pedagogė prisiminė jau tada atkreipusi dėmesį į literatūrinius D.Ulbinaitės gabumus: „Ji rašydavo į vietos spaudą nuo ankstyvo amžiaus, jos rašinius mielai spausdindavo, o mokykloje per pamokas juos garsiai skaitydavo. Niekas nenustebo, kai Daiva pasirinko žurnalistiką.“
Direktorė didžiuojasi, kad prezidentės patarėja iki šiol nepamiršta mokyklos ir dalyvauja čia rengiamose šventėse.
„Pernai vasarį Daiva padėjo mokyklai organizuoti renginį „Valstybinių švenčių minėjimas per mokyklos istoriją“. Pati jame kalbėjo.
Visai kitaip mokiniai klauso ir suvokia, kai iš tos pačios mokyklos kilęs garsus žmogus jiems aiškina valstybinių švenčių prasmę“, – pasakojo pedagogė.
L.Baranauskaitė teigė, kad mokiniai ir mokytojai D.Ulbinaitę laiko sava.
„Mūsų Daivutė“ – taip ją ir vadiname. Ką tik ji vedė renginį, kai Vydeniuose buvo atidaryti kaimo bendruomenės namai“, – sakė buvusi prezidentės patarėjos mokytoja.
Turi įvairaus darbo patirties
* D.Ulbinaitė valdininke tapo 2008 metais. Tuometę TV3 žinių žurnalistę pakvietęs dirbti vidaus reikalų ministras R.Šukys paskyrė ją patarėja viešųjų ryšių klausimais.
* Tačiau R.Šukiui nebuvo lemta ilgai vadovauti ministerijai. Politinio pasitikėjimo patarėjo pozicijos netekusi D.Ulbinaitė priėmė naujai paskirto ministro R.Čiupailos pasiūlymą tęsti darbą su juo.
* Bet 2008-ųjų rugsėjį D.Ulbinaitė išėjo iš Vidaus reikalų ministerijos ir pradėjo dirbti Lietuvos televizijos publicistikos laidos „Redakcija“ kūrybinėje grupėje. Ji kūrė siužetus, kalbino svarbius šalies asmenis.
* 2009 metais D.Ulbinaitė buvo įtraukta į TV filmo apie kandidatę į prezidentus kūrybinę grupę, o vėliau buvo pakviesta dirbti Prezidentūros spaudos tarnyboje.
Tyrimas nebaigtas
* Skandalas, kurio centre atsidūrė prezidentės patarėja D.Ulbinaitė, kilo spalio 31-ąją BNS paskelbus apie slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kuria aukščiausi šalies pareigūnai buvo informuoti apie Rusijos planuojamas atakas prieš Lietuvą ir jos vadovę.
* Tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas aiškinantis, kaip slapta informacija pateko žiniasklaidai. Atlikti šį tyrimą buvo pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai, o jam vadovauja Generalinės prokuratūros prokuroras G.Ivanauskas.
* Iš pradžių slaptos informacijos šaltinio pareigūnai suskubo ieškoti Seime. Vėliau žvilgsniai nukrypo į Prezidentūrą, kuriai buvo naudingiausia paviešinti tokią informaciją. Tačiau D.Grybauskaitė pareiškė: „Nutekinti pažymos iš Prezidentūros niekas negalėjo.“
* Lapkričio 14-ąją Generalinė prokuratūra paskelbė, kad jau išsiaiškinta, kaip įslaptinta informacija pateko žiniasklaidai ir kas iš valstybės tarnautojų tai padarė.
* Bet tai paskelbę prokurorai niekam įtarimų nepareiškė, o kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją prašydami pateikti išvadą dėl VSD suteiktos informacijos slaptumo pažymos pagrįstumo.
* Prokurorai teigė, kad tik tuomet bus galima tinkamai įvertinti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą kvalifikuoti padarytą veiką. Po šio pranešimo iš karto kilo įtarimų, kad prokurorai gali būti spaudžiami perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką siekiant ją gerokai sušvelninti.
* Tačiau Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sprendimo nepriėmė, teigdama, kad tai – ne jos kompetencija.
* Iki šiol oficialiai nepatvirtintais duomenimis, šį darbą atliko VSD ekspertų komisija – nustatė, kad pagal pažymą parengta informacija turėtų būti vertinama kaip riboto naudojimo.
* Apie galimą slaptos informacijos nutekėjimą prakalbo ir pati D.Ulbinaitė. Ji netiesiogiai patvirtino, kad slapta informacija į viešumą keliavo per jos rankas.
* Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas pareiškė turįs žinių, kad D.Ulbinaitei pareikšti įtarimai. Šios informacijos nepaneigė nei Prezidentūra, nei Generalinė prokuratūra, kuri toliau vengia komentuoti šį tyrimą.
* Be to, „Lietuvos rytui“ pavyko išsiaiškinti, kad Prezidentūra atliko triuką ir panaikino iki šiol Spaudos tarnybai vadovaujančios vyriausiosios patarėjos pareigybei taikytą privalomą reikalavimą turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, taip išsaugodama darbą D.Ulbinaitei.
