Manote, kad nuo įtampos kaunantis su Vyriausybe dėl lėšų Panemunės tilto
statybai? O gal nuo nesibaigiančiu galvos skausmu tapusių duobėtų
gatvių ar nuo skylėto miesto biudžeto, kuriame gruodžio pradžioje trūko
net 37 milijonų litų? Visai ne.
Miesto galva prieš porą savaičių socialiniame tinkle „Facebook“
virtualiems draugams pasiguodė, kad jį vargina kalėdiniai renginiai.
„Dabar pasiraitoji (tikriausiai rankoves. - Red.) ir varai nepaskelbtą
kalėdinį maratoną“, - skundžiasi meras. Ir čia pat siūlo, ką daryti,
kad jį žmona ir vaikai vakarais dažniau namuose matytų, ir nuo šio
alinančio kalėdinių renginio maratono galima būtų išsigelbėti.
„Ar jums neatrodo, kad reikėtų formuoti kitą tradiciją, t.y. kad
daugelis įmonių-įstaigų-asociacijų šventinius renginius keltų į
sausį-vasarį, kada adventinis laikotarpis praėjęs, metai ir biudžetai
uždaryti, ataskaitos pateiktos etc., kai gali ramiai apžvelgti
praėjusius!?“ - klausia A.Kupčinskas.
Esą net Kauno savivaldybės partneriai norvegai jo teiravosi, kodėl
Lietuvoje įmonių šventės vyksta metams nepasibaigus, kai Norvegijoje yra
kitaip - švenčiama tada, kada visi metų darbai baigti ir rezultatai
apibendrinti.
Ar metų pabaigos renginių nereikėtų perkelti į sausį arba net vasarį,
A.Kupčinskas bandė aiškintis ir Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų
kalėdinėje šventėje - šį siūlymą įtraukė į savo sveikinimo kalbą.
Verslininkai mero dėl to nenušvilpė, tačiau kraipančių galvas, kad tai
ne ta vieta ir ne tas laikas, kur reikėtų žarstyti keistokus pamokymus,
buvo pakankamai.
Kodėl Kauno merui taip rūpi, kada įmonės, įstaigos ar asociacijos
švenčia? Tai turėtų būti jų pačių reikalas. Jei vadovas nori ir gali
pradžiuginti savo darbuotojų kolektyvą kalėdine švente ar metų pabaigoje
pagerbti už puikų darbą, kodėl to nepadarius?
Galbūt įmonių darbuotojams ir nėra skirtumo, kada susirinkti linksmam
pokyliui, tačiau keistai atrodytų, jeigu jie gautų kvietimą į šventinį
vakarą, pavyzdžiui, sausio 10-12 dienomis, artėjant Sausio 13-ajai,
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse.
Nukelti šventę į vasarį - taip pat ne išeitis. Vasario 14-ąją
švenčiama Šv.Valentino diena, o po dviejų dienų - Vasario 16-oji,
Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Jos renginiuose merui ir vėl teks
dalyvauti.
Kita vertus, miesto galva gali ir praleisti vieną ar kitą kalėdinę
šventę, jei pervargs nuo tostų ir sveikinimo kalbų.
Pateisinamą priežastį, kodėl neatvyko kviečiamas, rasti nėra labai
sunku. Pavyzdžiui, užsitęsė svarstymas, kur dėti sovietmečiu
skulptoriaus P.Deltuvos sukurtą ir Kaunui siūlomą kalbininko
J.Jablonskio 4 metrų aukščio gipsinę skulptūrą, kurios atsisakė
Marijampolė. Statyti jos Steigiamojo Seimo aikštėje nesutinka vicemeras
S.Buškevičius, nes šią vietą jis yra rezervavęs kunigo A.Mackevičiaus
paminklui. Nesvarbu, kad dėl lėšų trūkumo šio paminklo nėra ir neaišku,
kada jis bus.
Arba galima pasiteisinti, kad savivaldybėje vyko diskusija, ar bendrovė
„A.Žilinskis ir ko“ verta Socialinių reikalų ir darbo ministerijos „Metų
darbovietės 2012“ titulo? Bendrovės darbininkai Kaune rausdami Ąžuolyną
ne tik medžių šaknis pažeidė, bet ir, kaip mano Miesto tvarkymo skyriaus
vedėjas, nesugebėjo atlikti nė vieno darbo, nepalikę kokių nors trūkumų.
Gal išties bendrovė „A.Žilinskis ir ko“ yra svajonių darbovietė: kaip
darbininkai triūsia, niekas nekontroliuoja, jie nepersidirba, o
atlyginimus gauna laiku.
Jei išsektų pateisinamų priežasčių sąrašas, meras į šventinius renginius
galėtų pasiųsti kurį nors savo pavaduotoją. Tinkamiausias būtų
S.Buškevičius - jis nei pasigers (burokėlių sulčių kalėdiniuose
renginiuose matyti dar neteko), nei persivalgys, nei grįždamas namo
pasiklys, kaip jo kolega.
Jeigu į kalėdinį įmonės ar įstaigos pokylį iš savivaldybės išvis niekas
neatvyks, taip pat menka bėda. Mažiau reikės suvenyrų, kuriuos tenka
įteikti sveikinamų kolektyvų vadovams, - miestas lėšų sutaupys. Šventės
dalyviai jokios netekties turbūt nepajus ir be oficialių svečių net
galės labiau atsipalaiduoti.
„Laikinoji sostinė“
