O, kad dėl tokio tikslo reikėjo prisimeluoti iki ausų, kam tai rūpi – negi protestuotojai ar noriai balsuojantieji „prieš“ Seimo nariai pasivargins paskaityti dokumentą, kurį pavadino iškrypėlišku?
Perversijos mechanizmas
Kažkur kažkas parašė, kad tik gimęs vaikas džiaugiasi liesdamas ir savo kūną, kažkokio katalikiško portalo darbuotojo iškrypusios smegenys nusprendė, kad tai masturbacija ir… o ką čia galvoti, kratyti reikia!
Garbės žodis, sugaišau visą dieną, kol išvis atradau, apie ką čia kalba. E.Estrellos dokumente, už kurį balsuota, nė žodžio apie tą masturbaciją nėra. Parašyta, kad vaikus reikia šviesti, parašyta, kad švietimas svarbiau už tėvų įsitikinimus, parašyta, kad vis dėlto nutarusios darytis abortą moterys turėtų gauti teisę į jį be rizikos mirti po skerdiko peiliu, parašyta, kad siekiant mažinti tų abortų ir nepageidaujamų paauglių nėštumų skaičių reikia suteikti jiems visą informaciją bei galimybę saugotis.
Kažkam tai gali nepatikti, kažkas tam pritaria ir tai išties yra rezoliucijoje. Štai tik vaikų mokymas masturbuotis, atrodo, gimė iškrypusiose tuos vaikus atseit ginančių ligonių galvose.
Hmm, pagalvojau, bet juk net ir parsidavusio leidinio žurnalistas nedrįs rašyti visiško išsigalvojimo. Galiausiai, valio, pavyko – radau nuorodą į dokumentą, kuris sukėlė tokį pasipiktinimą. „Seksualinio auklėjimo standartai Europoje. Rekomendacijos politikams, mokymo bei sveikatos pareigūnams ir specialistams.“ Jau iš pavadinimo supratau – jis gerokai per nuobodus, kad kuris nors iš bliaunančių kovotojų tokį būtų bent atsivertęs. O jau kad suprastų grupės mokslininkų dvejus metus rengtą, tyrimais grįstą medžiagą…
Tiek to, suprantu, kad ir dabar dalis jau užsidėjo savo gumines kaukes, P.Gražulio populiarinamus džinsus su užtrauktuku ne vietoje (prašau, bent savų neneškite – patys nusipirkite skalbimo mašiną) ir plakasi odiniais botagėliais rinkdami mane užgauliojančius komentarus. Na, o kaipgi – tas plikas traukulių kamuojamas šokėjėlis vėl drįsta priminti, kad virš burnos yra smegenys.
Na, gerai, matau nesėkmingiausiai auklėti jau atsijungė, tad kitiems kai ką paaiškinsiu. Tas dokumentas siekia parodyti, kad auklėdami ne draudimais, o supratimu bei švelniu postūmiu, galime sumažinti AIDS, nepageidaujamų nėštumų, seksualinės prievartos, neadekvataus seksualinio elgesio plitimą.
Įsivaizduojate, ten tikrai parašytas sakinys: „Džiaugsmas ir malonumas liečiant savo kūną, ankstyvos vaikystės masturbacija.“ Išplėšus iš konteksto – tiesiog siaubas! Bet išplėšus iš konteksto bei pritaikius savo papuvusią moralę ir sakinys „Tik gimusius vaikus reikėtų išmokyti čiulpti“ skamba baisiai. Tik, labai nustebčiau, jei kas man parodytų kūdikį, kuris nečiulpė ir išgyveno… Ir čiulpė jis krūtį! Taip, taip, tą pačią, kurią nepadorioji mama rodo tik gimusiam vaikui, taip nesuderinusi su tautos žiedu pradėdama matyt netradicinį jo seksualinį auklėjimą.
Taigi, ne kiekvienas žodis, kuris suaugus įgauna prastoką prasmę, rūpi kūdikiams. Todėl ir parašė mokslininkai tiesiog realų faktą apie tai, kaip mažas vaikas pažįsta pasaulį – jis liečia daiktus, liečia visus savo organus, viską ką paima deda į burną ir jam labai patinka kai tėvelis ar mamytė bučiuoja rankytes, kojytes, pliką pilvuką, glaudžia jį prie savęs… Žodžiu, daro daug visko, ką darydami viešoje vietoje suaugę tikrai atsidurtų areštinėje.
Taigi, visa ši sudėtinga tirada ir žodis „masturbacija“ tyrime panaudoti, nurodant patį kūdikio elgsenos faktą ir aiškinant, kad tėvai neturėtų trankyti vaikeliui per rankytes, kai tik jos paliečią „tą vietą“ . Neužrikti, kai trimetis paklausia mamos ar ji irgi turi pimpaliuką, o atsakyti jam suvokiamo lygio tiesą. Mokyti jį, kad mylėti yra svarbu, kad apkabinti močiutę yra gerai, kad švelnumas yra natūralu, kad reikšti savo emocijas galima, kad mergaitės skiriasi nuo berniukų, kad jis turi teisę į privatumą, kad apkabinti yra geriau negu suduoti, kad yra „taip“ ir yra „ne“.
Žodžiu, būti normaliais, visiškai tradiciniais žmonėmis, tiesiog nekišti galvos į smėlį tada, kai galima normaliais žodžiais atsakyti į klausimą, kurį mums kažkas padarė nejaukiu. Taip, taip, jei nežinojote, būtent tai ir yra ankstyvas vaikų seksualinis auklėjimas. Tai nelaimė – verčiant iš anglų kalbos žodis „lytinis“ įgijo kažkokią kitą spalvą, negu būti tiesiog berniuku ir mergaite, žinant, kad jais esate.
Kai kuriems tautiečiams matyt jau beviltiška aiškinti, kad formuojamas teigiamas požiūris į lytis ir polinkius (tarp jų ir seksualines mažumas), reiškia tai, jog vaikas mokomas nemušti ir nesmerkti, o ne būti tokiu ar tokiu.
Išaiškinti, kad vengdami seksualinio auklėjimo vis tiek vaikui jį suteikiame, taip pat sunkoka. Keista tik, kad po to stebimės iš kur atsiranda vyrukai išžagintas merginas bagažinėse deginantys. Ogi iš ten pat. Ko jau ko, o savo kūno pažinimo, švelnumo svarbos ir tolerancijos jų tikrai niekas nemokė. Ir auklėjo tikrai ne pagal baisiuosius „eurostandartus“, o tradiciškai, šeimoje. Štai tik jei kam toks rezultatas atrodo normalus, jau neužpykite, jei nepalaikysiu.
Ar tradicija visada tradicinė?
Tačiau apie šį minėtą tyrimą ir išvadas atmestojoje rezoliucijoje nekalbama nė žodžio. Tad kodėl ji vis tiek bloga?
Pirmiausia, atsakys tūlas, todėl, kad nurodo, jog seksualinį auklėjimą vaikas turi gauti, net jei tėvai su tuo nesutinka. Klaiku! Dievobaimingi tėveliai vaikui diegia vertybes, o kažkokie tolerastai jas iš galvos išmuš! Sutinku – jei mano vaikui informaciją apie jo lytį teiks vertybių įmušimu ar išmušimu tikintis žmogus, piestu stosiu prieš tokį. Štai tik rezoliucijoje labai jau aiškiai parašyti priešingi dalykai.
Išties – niekas geriau už tradicinę šeimą vaikui vertybių neįdiegs. Bet jei realiai, ką mes žinome apie tą tradicinę šeimą, kai užsiveria jos namo durys svetimiems? Gal jie išties primena vaikams, kad Dievo prašė neleisti gundyti, bet gelbėti juos nuo pikto, moko, kaip svarbu mylėti žmogų, o prieš miegą pabučiavę paseka pasaką.
O jei pagal gana paplitusią tradiciją mušasi? Kiekvienu smūgiu žmonai vyras seksualiai auklėją savo sūnų – aiški žinutė, kad tikro vyro darbas bobas mušti. O jei mažylis savyje nejaučia tokio poreikio? Lieka nebent mauti „į gėjus“? Mergaitė taip pat seksualiai pasiauklėja – moteris turi būti nuolanki, geriau išlaižyti tėčio tarpupirščius, o jei jam koks noras kils ir dar ką nors (faktų tradicijų iškankintoje Lietuvos provincijoje turėjome), nes didžiausia seksualinė palaima moteriai yra nubusti be naujos mėlynės.
O ką daryti, jei kur nors Prancūzijoje gyvenantys somaliečiai užsimanys nupjauti dukrai klitorį – juk pagal geriausias jų šeimos tradicijas. Deja, visi iškrypimai yra žmonių, iškrypėliai yra žmonės. Vaikšto gatve, kažkur dirba, daugelis turi šeimas ir vidinį pojūti, kad auklėti pagal savo suvokimą yra normalu. Ar tikrai?
Bet šeimos gynėjai – žmonės tyri, apie tai nemąsto. Jų įsitikinimu, iškrypėliai ateina ne iš kitų tokių pačių šeimų, o nusileidžia iš kosmoso ir tiesiai į vaikų auklėjimo tarnybas. Tokie specialūs netradiciniai ufonautai (ar bent jau gėjų vaikai), kurie tikrai nemėgins vaiko mokyti higienos, pagarbos, savo ir kitos lyties suvokimo, atsakomybės bei mokėjimo atsakyti už savo veiksmus, o iškart suleis gėjiškumo injekciją.
Tradicijų gynėjai per tyri, kad suvoktų, jog kai kurios šeimos klaidingai auklėja savo vaikus, jei jau jie užauga žagintojais, iškrypėliais, kompleksuotais savižudžiais ir t.t. Tačiau jie tvirtai žino, kad priskyrę būsimiems pedagogams visas pasaulio nuodėmes, neklysta.
Kodėl realybė pralaimi iliuzijoms
Antra rezoliucijos raganystė – abortų propagavimas. Įsivaizduojate, E.Estrelle drįso parašyti, kad kiekviena Europos moteris esant reikalui turi teisę į legalų ir kokybišką abortą. Taip ir nesuprantu, kas šiame teiginyje ne taip. Ar priešininkai nori, kad moterys gautų nekokybiškus ir nelegalius abortus? Ar nori, kad moteris neturėtų teisių?
Šventa kūdikio gyvybė, kurios negalima atimti? Sutinku. Ir išsigimusi kiaulė motina, kuri jo nenori? Būna ir taip. Koks sprendimas? Nužudyti blogąją motiną ir išgelbėjus kūdikį paleisti jį lakstyti po pievutę? Hmm, neišeina – po kelių valandų mirs.
Uždrausti blogajai motinai darytis abortą ir palikti jai tą kūdikį auginti? Kartais tai gali duoti rezultatą – mama nors ir skurs, vaiką pamils, taps gera, ir ponas Rimas Dagys gavęs dar vieną mokesčių mokėtoją galės lengva širdimi pasididinti algą. Tačiau labai jau dažnai bloga mama išaugina blogą žmogų ir viskas baigiasi tuo, kad dar iš vienos nekaltos sielos būna atimta galimybė negyventi tokio klaikaus gyvenimo.
Nustebsite, bet aš irgi prieš abortus. Bet kovoju su jais elgdamasis ir gyvendamas taip, kad dėl manęs nė vieno jo nereikėtų daryti. O jei taip būtų, tikrai prisiimčiau sau atsakomybę auginti vaiką. Ir savo vaikus auklėju taip. Bet juk atidžiai paskaičius atmestąją rezoliuciją ir visus pateikiamus faktus, akivaizdu, kad ir E.Estrelle savo siūlymu siekė kuo labiau sumažinti abortų skaičių Europoje.
Tiesiog ji rėmėsi realia situacija ir siūlė galinčius tokiomis sąlygomis veikti sprendimus, o jos priešininkai remiasi savo iliuzijomis ir siūlo sprendimus, kurie padės ilgiau skendėti jose. Faktai aiškūs – šalyse, kur abortai blokuojami ir šalyse, kur jie lengvai prieinami, jų skaičius mažai skiriasi. O štai pasekmės moters sveikatai skiriasi smarkiai.
Ginekologai nenori daryti abortų, nes nenori žudyti? O jei dėl to ir moterį nužudys koks nemokša, tai jau ne jų reikalas. Gal ir širdies chirurgas turėtų atsisakyti daryti operaciją, nes pacientas gali mirti? Ir kojos niekas neamputuokite, juk žalojate žmogų visiems laikams!
Gerbiu religinius įsitikinimus, tik nesuprantu, kodėl kažkas mano, kad galima prievarta apsaugoti nuo nuodėmės? Kodėl Bažnyčia ir tikintieji nori atsikratyti savo pareigos įtikinti „paklydusią avelę“, o mėgina užkrauti šią prievolę valstybei? Ne, gerbiamieji, visuotinio nenuodėmingumo nebūna – jis individualus. Neįmanoma atimti iš kito jo teisės atsidurti pragare.
Ko dar nesuprantu, tai kodėl tos trys uždraudusios abortus Europoje šalys – Malta, Airija ir Lenkija – nežengė antro logiško žingsnio. Kodėl nepriėmė įstatymo, pagal kurį motinai išreiškus norą atsikratyti vaiko, nenorint jo auginti, tokia prievolė automatiškai pereitų vaiko tėvui? Jei jau visuomenė nusprendė prievarta neleisti nusidėti, tai kodėl kryžių turi nešti būtent moteris? Ar tik ne tradicinis valdžios vyriškumas pakišo koją? Ir gerokai praturtino gretimų šalių abortų klinikas.
Faktas: nepilnamečių nėštumai ir venerinės ligos – kur kas retesni kokybišką seksualinį auklėjimą įdiegusioje Olandijoje, negu tradicijomis besiremiančioje Bulgarijoje. Suprantu, būtų tikrai puiku gyventi kaip senoliai, bet pasaulis, bjaurybė, nebe toks. Auklėjamas ar ne vaikas gaus jūrą keistos informacijos, nes ji jam prieinama. Britai jau pastebėjo, kad pornografija formuoja jaunų šalies merginų savęs suvokimą ir tradicinis auklėjimas prieš tai bejėgis.
Taip, reikia kalbėti pastojusioms, kad pagimdžiusios vaiką bus laimingesnės negu jo atsikračiusios, užtikrinti joms maksimalią paramą. Tačiau vis tiek atsiras vaiko nenorinčių. Ir visuomenei naudingiau išsaugoti dirbančią moterį, negu palaidoti ją kartu su vaisiumi.
Taip, reikia riboti pornografijos prieinamumą vaikams, siekti jų dorovingumo, įtikinėti, kad ankstyvi lytiniai santykiai gali atnešti daugiau bėdos, negu džiaugsmo. Tačiau pasaulio nuo vaiko nebepaslėpsi, todėl tikrai reikia jį išmokyti orientuotis ir ten, kur eiti nemalonu. Kitaip jis pasiklys, bus bejėgis, pasiduodantis įtakoms, nelaimingas.
Apie tai, ką reikėtų daryti realiame pasaulyje ir mėgino kalbėti parengta rezoliucija. Būtent apie sveiko, normalaus žmogaus auginimą kalbėjo parengę auklėjimo rekomendacijas mokslininkai. O iškrypimai...jie juk geriausiai veša tamsoje. Tamsių, komentarais ir rėksniais, o ne faktais, baime, o ne gyvenimo džiaugsmu, tikinčių žmonių panosėje. Ir juos kontroliuoti norinčių vaizduotėje.
