Naujovės keičiantiems pirkimų sutartį
Netinkamas sutarties sąlygų keitimas po jos pasirašymo – bene dažniausiai pasitaikantis pirkimų tvarkos pažeidimas. Vykdant pirkimo sutartį ir iškilus poreikiui keisti joje numatytas sąlygas, kai to nebuvo numatyta pirkimo sutartyje (pavyzdžiui, kai norima atsisakyti tam tikrų darbų ar pakeisti darbų atlikimo terminus), privaloma laikytis nustatytos sutarties keitimo derinimo tvarkos.
Pažymėtina, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo vadovaudamiesi Žemės ūkio ministro patvirtintomis Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis.
Jose nurodoma, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), o prašymai dėl sutarčių keitimo nagrinėjami NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
„Spalio 31 d. dieną įsigaliojo pirkimo taisyklių pakeitimas, kuriuo numatyti tam tikri atvejai, kai ne perkančiosioms organizacijoms pirkimo sutarties pakeitimų nebūtina suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi. Pirmoji tokia išlyga numatyta, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt. Antra išimtis – kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės.
Anksčiau jokių išlygų nebuvo numatyta – visais atvejais reikėdavo kreiptis į NMA teritorinį skyrių dėl leidimo keisti sutartį. Šiuo pakeitimu siekiama supaprastinti sutarčių keitimo procedūras ir palengvinti administracinę naštą pareiškėjams,“ – taisyklių pakeitimą pristatė NMA vyriausioji specialistė Ieva Ščerbauskaitė.
Rekomenduojamos konsultacijos su specialistais
Visgi svarbu suvokti, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Atkreiptinas dėmesys, kad patys pareiškėjai ir paramos gavėjai gali koreguoti tik techninio pobūdžio klaidas, atitaisyti netinkamai į pirkimo sutartį perkeltas sąlygų nuostatas ir pan.
Padarius techninio pobūdžio klaidų, rekomenduojama iš naujo pasirašyti ir pateikti vertinti visą tinkamai parengtą pirkimo sutartį, o ne pasirašinėti priedus, susitarimus ar pan. dėl sutarties keitimo dėl techninių klaidų ištaisymo.
Sprendžiant, ar pakeitimas nepažeidžia viešojo pirkimo principų, tokių kaip lygiateisiškumas, nediskriminavimas ir skaidrumas, paramos gavėjui visgi gali iškilti įvairių neaiškumų. Todėl siekiantiems išvengti sankcijų, prieš keičiant sutartį, rekomenduojama pasikonsultuoti su NMA viešųjų pirkimų specialistais, kurie gali patarti, ar planuojamas keitimas iš tikrųjų yra leidžiamas.
Pavyzdžiui, sutarties pratęsimas keliomis dienomis arba didesnio nei numatyta sutartyje avanso pervedimas visgi laikomi esminiais pakeitimais, kurių teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į konkrečius tokio pakeitimo būtinumo argumentus.
Pirmiausia – atidumas rengiant sutarties nuostatas
Pareiškėjams ir paramos gavėjams būtina atkreipti dėmesį, kad jokie pirkimo sutarties keitimai be NMA teritorinio skyriaus pritarimo nėra galimi, jeigu sutarties nuostatų (pvz. termino, atsiskaitymo tvarkos ar kiekio) keitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje.
„Taigi, pirmiausia investicinių priemonių paramos gavėjams reikėtų nusimatyti lankstesnes pirkimo sąlygas, leidžiančias keisti sutarties nuostatas, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Pažeidimų galima išvengti pirkimų sąlygose tiksliai numatant kokiais atvejais ir kaip būsimos pirkimo sutarties sąlygas galima keisti (pvz., jei prireikia pirkti papildomas paslaugas ar darbus, pratęsti jiems atlikti skirtą terminą, atsisakyti ar papildomai įsigyti prekių ar paslaugų), “ – pabrėžė NMA specialistė.
Nelanksčios pirkimo sąlygos yra svarbiausia priežastis, kodėl, iškilus nenumatytoms aplinkybėms ir paramos gavėjams keičiant sutartis, jiems yra pritaikomos sankcijos. Apgalvotai parinkus formuluotes pirkimo sąlygose sankcijų galima lengvai išvengti.
Svarbu suprasti sutarties keitimo proceso eigą
Pasitaiko, kad paramos gavėjai pirmiausia pasirašo susitarimą dėl sutarties keitimo su rangovu, o jau tada kreipiasi į NMA dėl leidimo tokiam susitarimui. „Reikia atkreipti dėmesį, kad tokia praktika nėra teisinga. Paramos gavėjui keičiant pirkimo sutartį visais atvejais reikalingas NMA pritarimas. Tik kai toks leidimas yra gautas, galima pasirašyti susitarimą dėl sutarties pakeitimo su rangovais“, – pabrėžė NMA vyr. specialistė Ieva Ščerbauskaitė.
Pasak NMA specialistės, labai dažnai būna ir tokių nesusipratimų, kai paramos gavėjai klaidingai galvoja, jog gavus sutikimą iš projektą administruojančių NMA darbuotojų dėl paramos sutarties su NMA pratęsimo, daugiau jokių veiksmų atlikti nebereikia ir savavališkai atitinkamai pakeičia pirkimo sutartį.
„Labai svarbu suvokti skirtumą tarp NMA sutikimų keisti paramos sutartį ir NMA sutikimų keisti pirkimo sutartį. Paramos gavėjo projektą administruojantis asmuo gali duoti sutikimą tik dėl paramos sutarties keitimo. Norint pakeisti pirkimo sutartį, reikalingas NMA teritorinio paramos administravimo skyriaus pritarimas.
Paramos gavėjas tokiu atveju teikia prašymą, kuriame detaliai išdėsto planuojamus pakeitimus ir pateikia savo argumentus bei įrodymus. Taigi NMA teritorinio paramos administravimo skyriui turi būti teikiamas atskiras prašymas, kuriame išsamiai išdėstomi planuojami pakeitimai bei pagrindžiamas jų būtinumas“, – pirkimo sutarties keitimo tvarką priminė Ieva Ščerbauskaitė.
Už neformalius susitarimus su rangovais – sankcijos
Paramos gavėjai, nuolaidžiaujantys rangovams ir laiku nesikreipiantis į NMA, rizikuoja įvairiomis sankcijomis. „Kai pradeda aiškėti, jog rangovai darbų nespės atlikti laiku, paramos gavėjas turi jiems taikyti netesybas ar kitokią sutartinę atsakomybę, numatytą už sutarties nevykdymą. Nepritaikius sutartinės atsakomybės rangovui ir pratęsus pirkimo sutartį, tokie pareiškėjo veiksmai pirmiausia traktuojami kaip pažeidžiantys tiekėjų lygiateisiškumo principą.
Visgi neretai atsitinka, kad paramos gavėjai vėluojantiems rangovams, užuot pritaikę sankcijas numatytas sutartyje, abipusiu susitarimu pratęsia sutarties įvykdymo terminą. Net kai tokia galimybė sutartyje nėra numatyta“, – aiškino Ieva Ščerbauskaitė.
Anot specialistės, tokios problemos galimai kyla dėl nesupratimo, kuo pirkimo procesas ir jo metu pasirašyta sutartis skiriasi nuo įprastų civilinių santykių metu sudarytos sutarties: „Sutartis su rangovu sudaroma pirkimo pagrindu, o pirkimo procedūroms taikomi atitinkami reikalavimai, turi būti laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo. Kai kurie pakeitimai ir nuolaidos paramos gavėjui gali neatrodyti svarbūs.
Pavyzdžiui, jei pratęsiamas terminas, sukuriama situacija, kai jau po sutarties pasirašymo laimėjusiam tiekėjui sukuriamos palankesnės sąlygos nei tos, kurios buvo numatytos vykstant pirkimui. Net ir nežymiai keičiami terminai, kiekis, kaina ar apmokėjimo tvarka yra nukrypimas nuo pradinių sąlygų, kuriomis vadovaujantis buvo išrinktas konkurso laimėtojas. Atsiranda tikimybė, kad kitas rangovas, esant pakeistoms sąlygoms, galėjo pasiūlyti mažesnę kainą, o tai lemtų neracionalų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų naudojimą“, – perspėjo viešųjų pirkimų specialistė.
