Buvę Vilniaus OMON vadai Boleslovas Makutynovičius ir
Vladimiras Razvodovas kaltinami 1991 metais vykdę nusikaltimus
žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Lietuvos apeliacinis teismas patenkino prokuroro skundą ir
paskelbė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai reikalavo, jog
kaltinamųjų aktų nuorašai būtų įteikti „į rankas“.
Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog besislapstantiems asmenims
kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir
pateikti gynėjams.
Apeliacinio teismo teisėjas Linas Žukauskas skelbdamas nutartį
pabrėžė, kad Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Teisėjo teigimu, Lietuva prašė nustatyti jų gyvenamąsias vietas,
įteikti teismo pranešimus, pranešti apie teisę duoti parodymus,
tačiau Maskva į tai neatsakė.
Apeliacinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi
pareiškė, kad prokuroras tinkamai išsiuntė dokumentus per
prokuratūrą, ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos
teismui.
„Be abejo, Apeliacinio teismo sprendimą vertiname teigiamai,
kadangi aukštesnės instancijos teismas, kaip ir mes prašėme,
neįžvelgė, kad buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso
pažeidimas. Ir tokiu būdu byla bus perduota nagrinėti Vilniaus
apygardos teismui. Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvo atlikti
visi reikalingi veiksmai“, - po nutarties paskelbimo žurnalistams
sakė Vilniaus apygardos prokuroras Alvydas Valiukevičius.
Jis viliasi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas Vilniaus
apygardos teisme prasidės maždaug po mėnesio.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje atskleidusi 16 Lietuvos
pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei
apšaudymo epizodų.
Nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39
asmenys, dauguma jų – Lietuvos piliečiai.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams
šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos
komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta
sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo
nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję
sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
Lietuvos apeliacinio teismo verdiktas Lietuvai leis teisti ir
kitus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie įtariami Lietuvos
teritorijoje įvykdę sunkius nusikaltimus.
1991-ųjų sausio įvykių byloje teismui ketinama perduoti 81
asmenį, kaltinamieji gyvena Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose
valstybėse. Lietuvos įstatymai leidžia juos teisti už akių. Tarp
įtariamųjų - asmenys, 1991 metais vadovaujančias pareigas ėję
TSRS Gynybos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybės
saugumo komitete ir dalyvavę 1991 metų sausio mėnesį jėga
šturmuojant ir užimant strategiškai svarbius objektus, bei kiti
jiems talkinę asmenys. Konkrečių pavardžių prokuratūra nenurodo,
tačiau teigia, kad tai kariškiai, kurie buvo dislokuoti Lietuvoje ir
tiesiogiai vadovavo karinei operacijai Lietuvoje per Sausio įvykius.
