„Surask hobį ir nereikės dirbti”, – tokiu šūkiu vadovaujasi Marijampolėje, Trakiškių kaime, su šeima gyvenantis 32 metų ūkininkas Vytautas Pauža. Šiandien jis valdo augalininkystės ūkį, dirba didesnio nei 100 ha ploto žemę, o artimiausiu metu prižiūrės ir apie 600 kv. m ploto sliekų lysvių. Taip, sliekų, mat šalia ūkininkavimo jis įkūrė biohumuso trąšų, kurias gamina sliekai, verslą.
Norėjo dirbti sau
Į ūkininkavimą V.Pauža pasuko iš pardavimo ir vadybos srities – anksčiau dirbo vadybininku. Jis ne tik atliko pavestas užduotis, bet ir porą metų ragavo vadovaujamo darbo. „Tačiau toks darbas tiesiog neviliojo”, – apie ankstesnę veiklą kalba pašnekovas, Kauno technologijos universitete įgijęs rinkodaros specialybės bakalauro diplomą. Vyras teigė galiausiai supratęs, kad atėjo laikas dirbti sau. Ūkininkauti V. Paužą taip pat paskatino tinkamai susiklosčiusios aplinkybės.
„2008 metais prasidėjo ekonomikos krizė, todėl nebesinorėjo dirbti svetimiems. Nusprendžiau, kad tik dirbdamas sau galiu užsidirbti. Priimti tokį sprendimą paskatino ir turimi šiokie tokie ištekliai – mačiau, kad tėvo turimas grūdų sandėlis, kuriame darbų apimtis nedidelė, nėra iki galo naudojamas, stovi pustuštis”, – tris priežastis išvardijo ūkininkas.
Paklaustas, ar buvo sunku iš vadybos ir verslo srities pasukti į ūkį, vyras tik nusijuokė. „Ūkininkavimas – dar didesnis verslas, čia tenka apskaičiuoti viską „nuo iki”. Prisideda tik tiek, kad dar pačiam tenka dirbti su žeme”, – sako jaunasis ūkininkas. V.Pauža pasakojo, kad nuo 14–15 metų vis padėdavo tėvui žemės ūkyje, todėl ši sritis jam nebuvo visai svetima. „Tai grūdus parvežti reikėdavo, tai traktorių pavairuoti – tai mane ir užkabino, – prisimena pašnekovas. Paklaustas, ar kaime jaunam žmogui yra sąlygos prasigyventi, vyras atsakė teigiamai. Ūkininko manymu, kaime gyvenantis žmogus gali pasiekti viską, ko nori, tačiau svarbu, kad jis nebijotų dirbti, vengtų alkoholio ir būtų sumanus.
Tėvą išleido į pensiją
Tuo metu, kai V.Pauža mąstė apie ūkininkavimo pradžią, jo 55 metų tėvas Valentinas kaip tik galvojo apie ūkininkavimo pabaigą ir pasitraukimą į pensiją. 2009 m. Valentinas, pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros programos 2007–2013 m. (KPP) priemone „Ankstyvas pasitraukimas iš žemės ūkio gamybos”, gavo paramą, išėjo į ankstyvą pensiją ir savo ūkį perleido sūnui Vytautui. V. Pauža teigia, kad Europos Sąjungos parama leido jam pradėti greičiau ūkininkauti ir palengvino darbų pradžią.
„Kai sužinojome apie galimybę tėčiui išeiti į ankstyvą pensiją ir užsitikrinti pajamas, tai mane paskatino greičiau pereiti prie ūkio darbų. Mums buvo labai palankus metas, todėl ir nusprendėme pasinaudoti parama. O dabar tėtis padeda man, pataria, prižiūri”, – džiaugiasi V. Pauža. Pasak jo, tėvas ūkininkavo apie 20 metų, todėl turi sukaupęs daug patirties.
Ūkininkauti V.Pauža pradėjo visai neseniai – 2008 m. Tais pačiais metais vyras gavo ūkininko pažymėjimą ir pateikė paraišką paramai pagal KPP priemonę „Jaunojo ūkininko įsikūrimas”. Gavęs maksimalią paramos sumą – 138 tūkst. litų – ir pridėjęs savų lėšų vyras įsigijo naują galingą traktorių. Juo ūkininkas dirba laukus – augina javus, rapsus, žirnius. Vyras teigia kasmet prikuliantis vidutiniškai 6–7 tonas kviečių. Savo derlių ūkininkas parduoda vietos supirkėjams, pavyzdžiui, „Marijampolės pašarams”, „Arvi pašarams”.
„Nors turėjome pasiūlymą tiekti grūdus į užsienį, buvo keblu patiems viską nugabenti į Klaipėdą, neturime didelių sunkvežimių, todėl idėjos kol kas atsisakėme”, – sako V.Pauža.
Racionalūs sprendimai
Jau pirkdamas galingą traktorių V.Pauža numatė, kad vien tėvo turimų ir dirbamų 40 ha žemių jam bus per mažai, todėl išsinuomojo dar daugiau nei 60 ha. „Skaičiai gal ir atrodo nedideli, bet šios žemės gautos per vargus, todėl man šis ūkio augimas yra labai didelis”, – prisipažįsta Trakiškių kaimo ūkininkas.
Pasak V.Paužos, dirbamoji žemė yra opus klausimas, nes apylinkėse ji laikoma deficitu. Vyras kol kas toli į ateitį negalvoja, tačiau neatmeta galimybės kada nors ir dar kartą pasinaudoti Europos Sąjungos parama.
„Sulauksime naujos žemės ūkio perspektyvos, tada žiūrėsime, kas bus 2014–2020 metais. Planavome ir kombainą įsigyti, bet tai suspėjome padaryti dar šiemet. Galbūt pirksime grūdų džiovyklą...” – ateities planais dalijasi V.Pauža.
Suvalkiečiai apibūdinami kaip taupūs, racionalūs žmonės. Tokio apibūdinimo nesikrato ir V.Pauža. Pasak jo, šios charakterio savybės padeda ūkininkauti. „Jeigu be bankų paskolų pirkome techniką, vadinasi, esame racionalūs”, – save ir savo šeimą apibūdino ūkininkas.
Vyras tobulina savo, kaip ūkininko, įgūdžius – 2011 m. jis yra gavęs programos „Leader” ir žemdirbių mokymo metodikos centro pažymėjimą, įrodantį, kad išklausė jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo mokymo programos kursą.
Pradžia – 100 kg sliekų
Nors V.Pauža – naujokas žemės ūkyje, jau dabar įžvelgia ateityje galbūt kilsiančių grėsmių. Vyras, norėdamas apsidrausti, sukūrė alternatyvų pajamų šaltinį savo turimam augalininkystės ūkiui. Šiemet ūkininkas įsigijo 100 kg sliekų, kurie, daugindamiesi specialiose lysvėse, humusą perdirba į trąšas.
„Man šis verslas yra alternatyva, atsarginis variantas, jei nepasisektų dirbant žemės ūkyje, jei gerokai sumažėtų dirbamosios žemės plotas. Šio verslo taip pat ėmiausi dėl to, kad šios trąšos pravers ir mano ūkyje”, – atskleidė Trakiškių kaimo gyventojas.
V.Pauža planuoja įrengti eksperimentinį lauką, kuriame augalus tręš sliekų biohumusu. Vėliau ūkininkas lygins užauginto derliaus kiekį su derliumi, gautu iš lauko, tręšiamo cheminėmis trąšomis. Pasak sliekų fermos savininko, nors biohumusą patogiau naudoti daržininkystės ūkiuose, paties pasigamintos trąšos turi kelis pranašumus: yra daug pigesnės už pirktines ir natūralios kilmės.
„Nuo cheminių trąšų keičiasi žemės struktūra, dirvos rūgštėja, derlingo sluoksnio ilgainiui nelieka, todėl kyla kitokių problemų – žemę reikia kalkinti arba tręšti mėšlu”, – aiškina V. Pauža. Ūkininkas sako, kad jei sliekų biohumuso verslas bus pelningas ir bus ketinama jį plėsti, į šią veiklą įtrauks ir savo svetur šiuo metu dirbantį brolį.
Gyvena šildomose lysvėse
Paklaustas, kur išgirdo apie sliekų biohumuso verslą, V.Pauža atsakė, kad apie tai atsitiktinai sužinojo naršydamas internete. Šiuo metu sliekų fermoje įrengtos šildomos lysvės, jų plotas nuolat didinamas.
„Sliekus pradėjome auginti 20 kv. m ploto lysvėse, o pavasarį ir vasaros pradžioje turėtume turėti apie 600 kv. m lysvių. Dar sunku pasakyti, kiek biohumuso iš tokio ploto bus. Viskas priklauso nuo sliekų priežiūros, šėrimo, jų aktyvumo. Kad sliekai būtų aktyvūs žiemą, lysves šildome, – sliekų auginimo subtilybėmis dalijasi V.Pauža. – Labai sunku nėra, bet kaip ir bet kurioje veikloje, čia reikia darbo. Daug rankų darbo, tenka padirbėti su kastuvu, todėl turi priprasti.”
Pasak V.Paužos, lysvėse veisiasi kelių rūšių sliekai. Vieni jų – Kalifornijos raudonieji sliekai – yra biohumuso gamintojai, o kiti padeda pagerinti pirmųjų gyvenimo sąlygas.
Pagrindiniai dalyvaujančių priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” įsipareigojimai:
per 5 metų laikotarpį nuo paramos paraiškos pateikimo datos išplėsti valdą iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto;
5 metus išlaikyti tokio pat dydžio ŽŪN plotą, už kurį buvo suteikta parama;
projekto kontrolės laikotarpiu didinti sutartinių gyvulių (SGV) skaičių: antraisiais projekto įgyvendinimo metais SGV skaičius, tenkantis 1 ha ŽŪN, negalės būti mažesnis kaip 0,2, trečiaisiais – 0,3, ketvirtaisiais – 0,4, projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje – 0,5;
ūkis ir valda po 36 mėnesių nuo įsikūrimo turi atitikti esamus aplinkos apsaugos, veterinarijos, higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimus;
nuo paramos paraiškos pateikimo visą projekto kontrolės laikotarpį tvarkyti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka;
apdrausti turtą, kuriam įgyti ar sukurti buvo panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos esant draudimo paslaugų prieinamumui;
penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos be rašytinio NMA sutikimo nekeisti projekte nurodytos remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos;
neįgyvendinus projekto nedalyvauti kitose investicinėse KPP priemonėse (išskyrus priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” pirmąją veiklos sritį ir priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas”).
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad šiemet papildomai skirta
6 139 692 Lt 2012 metais pateiktoms paraiškoms pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” finansuoti ir taip tenkinti visas paraiškas, kurios atitinka reikalavimus paramai gauti.
