Nelaukdamos oficialios Vyriausybės ataskaitos, šalies verslo, darbdavių ir investuotojų organizacijos jau įvertino jos darbą ir įkūrė Verslo tarybą, kuri turėtų plėtoti dialogą su valdžia.
Verslininkų vertinimai diplomatiškai mandagūs: esą Vyriausybė per metus nenuvertė kalnų, nenuveikė didelių darbų, bet gerai ir tai, kad valdžia savo sprendimais nepablogino padėties, netrukdė ūkiui pamažu atsigauti po krizės.
Šiuos metus verslas vertina kaip palyginti sėkmingus. Lietuvos ekonomika – tarp sparčiausiai augančių ES ir jau beveik pasiekė ikikrizinį lygį, o tebekylantis eksportas šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. Pamažu pradėjo augti ir atlyginimai.
Verslas teigiamai vertina tai, kad šiemet biudžeto deficitas nesieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitąmet turėtų dar sumažėti. Neblogas ir nedarbo rodiklis – bedarbiai sudaro apie 10 proc. darbingo amžiaus žmonių, o tai mažiausias skaičius per pastaruosius metus.
Tačiau padėtis darbo rinkoje siunčia ir pavojaus signalų, perspėjančių, kad ateityje tvarus Lietuvos ekonomikos augimas gali būti pakirstas.
Darbdaviai ne pirmą sykį atkreipia dėmesį, kad net ir esant dabartiniam palyginti dar aukštam nedarbo lygiui jiems vis sunkiau rasti reikiamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojų.
Tai jau ima kenkti kai kurių ūkio sektorių plėtros planams.
Nedarbas jau vadinamas struktūriniu – nedirba maždaug 180 tūkst. žmonių, bet kartu yra nemažai laisvų darbo vietų, kurioms tinkamų darbuotojų stinga.
Verslas baksnoja į šalies švietimo ir profesinio rengimo sistemą, nesugebančią darbo rinkai pasiūlyti reikiamų profesijų specialistų.
Apie tai kalbama jau ne vienus metus, vis žadama stiprinti darbdavių ir mokymo įstaigų ryšius. Valstybė pastaraisiais metais kiek perskirstė studijų krepšelių skaičių darbo rinkai reikalingų specialybių naudai, bet esmingų pokyčių neįvyko.
Tad specialistų rengimo spragos greitai gali tapti grėsmingu ūkio augimo stabdžiu.
Kai kurių profesijų darbuotojų ėmė trūkti pirmiausia dėl didžiulės emigracijos. Jei jos nepavyks pristabdyti, jau po kelerių metų šaliai gali kilti labai rimtų ekonominių ir socialinių problemų.
Pavyzdžiui, šalyje labai pablogės dirbančių žmonių ir pensininkų santykis, nepaisant tolydžiai vėlinamo pensinio amžiaus.
Apie tai irgi kalbama jau ne vienus metus. Pirmųjų šios Vyriausybės metinių proga verslo organizacijos paragino valdžią nedelsiant ieškoti būdų, kaip būtų galima atremti gyventojų skaičiaus mažėjimo ir visuomenės senėjimo iššūkius.
Be kita ko, neatmetama, kad ateityje Lietuvai gali būti gyvybiškai būtina įsileisti darbo jėgą iš užsienio.
Taigi jau dabar reikėtų numatyti priemones, kaip būtų įmanoma atkelti vartus užsieniečiams nesukeliant didelės įtampos visuomenėje.
Viltys, kad dar gali pavykti pristabdyti emigraciją ir išvengti itin pavojingų demografinių pasekmių, pirmiausia siejamos su tvariu Lietuvos ekonomikos augimu.
Tai įmanoma tik didinant šalies konkurencingumą. Šiuo požiūriu verslas laukia daug efektyvesnės valdžios pagalbos.
Tarp kliūčių, trukdančių ūkio plėtrai, – pirmiausia per didelis darbo apmokestinimas ir nelankstūs darbo santykiai.
Finansų ministras R.Šadžius pavadino racionaliais verslo siekius, kad darbo pajamos būtų mažiau apmokestinamos ir būtų įvestos vadinamosios „Sodros“ „lubos“.
Bet tokiu atveju turėtų būti didinami kiti mokesčiai, nes valstybė dėl savo socialinių įsipareigojimų negali nei sumažinti biudžeto išlaidų, nei didinti jo deficito.
Susidaro įspūdis, kad šalies valdžia kol kas neturi aiškaus atsakymo, kaip būtų galima pertvarkyti mokesčių sistemą, suderinant ir verslo, ir kitų visuomenės grupių interesus.
Nėra aišku ir tai, ar bus patenkinti verslo pageidavimai liberalizuoti Darbo kodeksą. Vyriausybė žada lanksčiau reguliuoti darbo santykius, bet kol kas darbdavių ir profesinių sąjungų pozicijos sunkiai suderinamos.
Užvakar per susitikimą su premjeru ir ministrais verslo atstovai taip pat atkreipė dėmesį į neigiamą kylančios energijos šaltinių kainos įtaką Lietuvos gamintojų konkurencingumui.
Šiuo požiūriu Vyriausybės ir verslo organizacijų nuomonės išsiskyrė.
Premjeras tvirtino, kad dabartinė Vyriausybė energetikos srityje per vienus metus nuveikė daugiau nei ankstesnioji per visą savo darbo laiką, ir kategoriškai neigė kai kurių ekspertų prognozes, jog kitąmet gamintojams energija dar pabrangs.
O verslo organizacijos abejojo numatytų brangiai kainuojančių energetikos projektų efektyvumu ir ragino Vyriausybę pasitelkti jų atstovus kuriant naują energetikos strategiją.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis netgi pareiškė, kad ši strategija bus nieko verta, jei ją rengiant nedalyvaus verslas.
Verslo tarybą įkūrusios organizacijos telkia jėgas siekdamos, kad jų balsą geriau girdėtų Vyriausybė ir šalintų plėtros kliūtis. Be abejo, valstybei tai išeitų tik į naudą.
