Tačiau bibliotekos darbuotojai nepyksta ant pastatą rekonstruojančių „YIT Kausta“ statybininkų – darbai užsitęsė dėl krizės, netolygaus finansavimo. Jeigu nebūtų imtasi esminio remonto, iš išorės didingai atrodantis statinys, šalies žinių saugykla ir šventovė galėjo subyrėti kaip degtukų dėžutė.
Beveik 50 metų šimtai studentų, skaitytojų, bibliotekininkų sėdėjo didžiuliame statinyje, kuris, pastatytas sovietmečiu, buvo naudojamas be statybų užbaigimo darbų priėmimo akto.
Atnaujinti legendiniai laiptai
Trečiadienį M.Mažvydo bibliotekos vadovai – generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius ir dokumentų restauravimo centro direktorius Algirdas Plioplys žurnalistams pasakojo apie didžiausios šalies bibliotekos remonto problemas.
Jau atnaujinti legendiniai laiptai, ant kurių nuo Sąjūdžio laikų kalbėdavo mitingų dalyviai, 1991-ųjų sausio įtemptomis dienomis koncertavo Lietuvos scenos žvaigždės.
Direktorius R.Gudauskas pabrėžė, kad klaidinga nuomonė, esą M.Mažvydo biblioteka per remontą uždaryta. Jau sutvarkytoje pastato dalyje aptarnaujami skaitytojai, dirba 300 bibliotekos darbuotojų. Šiuo metu Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, jos fondai ir personalas glaudžiasi prieš dešimtmetį pastatytame
bibliotekos priestate.
„Pakeisti perdengimai, baigiama atnaujinti per 11 aukštų išsidėsčiusias knygų leidyklas. Tikimės, kad po Naujųjų metų statybininkai imsis vidaus apdailos darbų“, – sakė direktorius R.Gudauskas.
Nepasitikėjo lietuvių architektais
Ilgametis darbuotojas A.Plioplys papasakojo pastato istoriją.
M.Mažvydo biblioteka buvo pirmasis būtent specialiai bibliotekai skirtas statinys ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos respublikose. Sprendimui, aišku, turėjo pritarti Maskva. Pritarimas buvo gautas 1951-aisiais, statybos truko apie 10 metų.
Projektuojant buvo svarstytos dvi bibliotekos vietos – vienas
variantas buvo numatytas dabartinėje Petro Cvirkos paminklo
vietoje. Vis dėlto vėliau pasirinktas kitas siūlymas – statyti
biblioteką prie Jaunimo stadiono, buvusio toje vietoje, kur šiandien stovi Seimas.
Pirmasis bibliotekos fasado variantas buvo suplanuotas labai
puošnus – su skulptūromis, fontanu. Tačiau Maskvoje vėliau buvo
priimtas sprendimas atsisakyti nereikalingos puošybos, tad
pasirinktas nuosaikesnis bibliotekos variantas. Pastatą
suprojektavo architektas iš Baltarusijos V.Anikinas, manant, kad Lietuvoje neatsiras specialisto, galinčio suprojektuoti tokį didelį statinį.
Statė vokiečių belaisviai?
Ir pagaliau, 1963-iųjų gruodžio 4 dieną iškilmingai atidarytos tuomet vadintos Respublikinės bibliotekos laiptais užlipo ano meto Lietuvos komunistinė administracija su Lietuvos komunistų partijos (LKP) pirmuoju sekretoriumi Antanu Sniečkumi priešakyje.
Sovietinės santvarkos ypatumai vos nekainavo gyvybių dabarties kartoms. Pastatas 1963-iaisiais buvo pradėtas naudoti be statybos darbų pridavimo akto. Vienas priėmimo komisijos narys atsisakė pasirašyti aktą, nes įžvelgė projekto ir statybos broką. Tačiau, kadangi biblioteką palaimino pats A.Sniečkus, principingas inžinierius buvo nutildytas.
„Ilgus metus mes jautėmės saugūs sėdėdami bibliotekoje, kol pastebėjome, kad sienose atsiranda įtrūkiai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai nustatė, kad skyla pagrindines konstrukcijas laikančios kolonos. Nedaug trūko, kad pastatas sugriūtų kaip degtuko dėžutė.
Todėl 2004 metais bibliotekos darbas buvo laikinai sustabdytas, siekiant pašalinti broką. O nuo 2008-ųjų pradėtas esminis remontas, dalinio neužteko. Statybininkai remonto metu pastebėjo, kad net bibliotekos pamatai ne visur tinkamai pastatyti, laikančiųjų sienų ertmės daugelyje vietų nesutvirtintos, užpiltos statybinėmis šiukšlėmis. Kalbama, kad biblioteką pradėjo statyti vokiečių karo belaisviai, todėl kokybės iš vergų negalima buvo tikėtis“, – pasakojo Dokumentų restauravimo centro direktorius A.Plioplys.
Tenka kęsti nepatogumus
Bibliotekos vadovai teigė, kad „YIT Kausta“ jau atliko visus statinio sutvirtinimo darbus, ištaisė sovietinį broką.
Iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas M.Mažvydo bibliotekos remontas kainuos 85 mln. Lt. Jau panaudota 37 mln. Lt, bet darbų galą pamatyti geriausiu atveju bus galima 2016-aisiais.
„Dėl statybos tenka patirti nepatogumų, kai kuriuose kabinetuose vasarą darbuotojai alpsta iš karščio, žiemą šąla. Bet nieko nedarysi, pakentėsime“, – sakė generalinis direktorius R.Gudauskas.
Direktorius pabrėžė, kad darbai užtruko ir todėl, kad nuo 2008-ųjų keitėsi technologijos, pradinis projektas nenumatė veržlios informacinių technologijų plėtros. Projektą teko koreguoti taip, kad būtų sukurta galimybė bibliotekoje plačiai naudotis internetu.
