Apie galimus nešvarius atliekų perdirbimo užkulisius prakalbo ne tiktai iš šio verslo stumiama bendrovė „Reenergy“, ketinanti sostinės pakraštyje statyti šiukšlių deginimo gamyklą, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasirodo, verslininkai susidūrė su kur kas rimtesnėmis kliūtimis nei statyboms reikalingi dokumentai. Šiaip taip pavykus juos išsirūpinti, planams imtis statybų skersai kelio stojo Prezidentūra.
Įtarimais apie S.Daukanto aikštėje esančių rūmų įtaką atliekų perdirbimo verslui A.Zuokas atvirai pasidalijo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje.
Vilniaus meras pareiškė, kad Prezidentūros atstovai proteguoja suomių koncerno valdomą bendrovę „Fortum“, kuri Vilniuje užsimojo pastatyti dar galingesnę gamyklą.
„Mes šiandien matome išskirtinį prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjų aktyvumą priimant ūkinius sprendimus ir bandymus jiems daryti įtaką. Tikiuosi, tai daroma be prezidentės žinios“, – kalbėjo A.Zuokas.
Sostinės vadovo teigimu, tokie Prezidentūros bandymai normalioje visuomenėje turėtų būti vertinami kaip politinė korupcija: „Tai turėtų tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba arba prokurorai.“
Statybos pakibo ant plauko
A.Zuokas neįvardijo į šiukšlių karą įsitraukusių D.Grybauskaitės patarėjų, bet užsiminė, jog bet kurie valdininkai tarpduryje gali pasakyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kreipimąsi į teismą paskatino būtent Prezidentūra.
Gavęs valstybinės inspekcijos prašymą teismas prieš kelias savaites sustabdė bendrovei „Reenergy“, kurios 49 proc. akcijų priklauso miesto savivaldybei, išduotą leidimą statyti atliekų deginimo gamyklą.
Teismas įžvelgė, esą Vilniaus savivaldybė, prieš išduodama statybų leidimą, nepatikrino, ar statinio techninis projektas parengtas teisėtai, ar gauti visi privalomi statybos leidimui dokumentai.
Stebėjosi ir piktinosi
Tokiais argumentais stebėjosi ir sostinės savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorius Kęstutis Karosas, ir šalia Gariūnų turgavietės statybas jau turėjusios pradėti bendrovės „Reenergy“ vadovas Raimondas Petreikis.
K.Karosas „Lietuvos ryto“ televizijai tvirtino, kad pastaruoju metu jokių nusiskundimų dėl projekto nebuvo, o inspektorių uolumas kėlė įtarimų.
R.Petreikis kalbėjo dar griežčiau: „Inspekcijos pateikiami argumentai – niekiniai. Kai stabdomas vienų investuotojų projektas ir stumiamas kitų, tai – politinė korupcija.“
Prezidentė šlovino „Fortum“
Kaip tik tuo metu, kai ne vienus metus projektą su visuomene ir įvairiomis institucijomis derinusi bendrovė „Reenergy“ sulaukė netikėto antausio, į Vilnių žengė jos konkurentė „Fortum“.
Pastaroji įmonė vilniečiams pristatė savo planus statyti dar vieną gamyklą, kurioje irgi būtų deginamos perdirbtos atliekos.
Didelių užmojų Lietuvoje plėtoti verslą turinti „Fortum“ pirmiausia įžengė į Klaipėdą.
Per rekordiškai trumpą laiką šios bendrovės pastatyta termofikacinė elektrinė, deginanti atliekas, uostamiestyje buvo atidaryta gegužę. Šiose iškilmėse dalyvavo ir prezidentė.
„Lietuvai reikia naujų technologijų, reikia švaros, pigesnės šilumos. Kaip tik tai ši įmonė ir suteiks“, – užsienio investuotojus tada šlovino D.Grybauskaitė.
Protestai buvo nutildomi
Tiesa, visiškai nedaug trūko, kad termofikacinės elektrinės Klaipėdoje atidarymą būtų tekę atidėti. Mat paskutiniai leidimai „Fortum“ buvo išduoti likus kelioms valandoms iki iškilmių.
„Dėl šio objekto irgi buvo daug bendruomenės protestų, nepasitenkinimo, bet viskas buvo greitai nutildoma“, – keistus sutapimus prisiminė A.Zuokas.
Apie tai, kad už verslininkų iš Suomijos nugaros gali stovėti šalies vadovė, „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ pripažino ir Seimo narys Linas Balsys.
„Nėra gražu, kad vienai grupuočių padeda Prezidentūra. „Fortum“ grupę labai remia kai kurie D.Grybauskaitės patarėjai.
Manau, jie tai daro prezidentės vardu. Ir tai yra nesąžininga veikla“, – įsitikinęs parlamentaras.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas teigė negalįs tvirtinti, kad tarp verslininkų ir aukščiausių šalies pareigūnų yra kokių nors korupcinių susitarimų, bet vis dėlto įžvelgė blogybių: „Sakyčiau, kad kažkoks protekcionizmas vyksta.“
Standartai – skirtingi
Prezidentės palankumas užsienio kompanijoms pastebėtas jau seniai, bet jos patarėjų kišimasis, greičiausiai su šalies vadovės palaiminimu, į karą dėl šiukšlių perdirbimo, anot verslininkų, peržengia ribas.
Bendrovės „Reenergy“ vadovas R.Petreikis neabejoja, kad jų konkurentai turi rimtą politinį užnugarį. Tokią išvadą jis daro matydamas, jog suomių projektas vertinamas tik teigiamai, o lietuvių investicijos kritikuojamos, neva darančios žalą Vilniui.
„Vien poveikio aplinkai vertinimas mūsų atveju užtruko beveik šešerius metus. Tuo metu „Fortum“ pradėjo vėliau, o jų įmonė Klaipėdoje jau stovi“, – palygino R.Petreikis.
Tik dirba savo darbą?
Bendrovės „Fortum“ vadovai atsiribojo nuo kalbų apie galimai neskaidrią konkurenciją.
„Aš nenoriu komentuoti tokių dalykų, kurie yra galimai susiję su rinkimų kampanija. Mes dirbame savo darbą ir netrukdome savo kolegoms iš „Icor“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pareiškė „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta.
Beje, į Vilnių sparčiais žingsniais žengiantis suomių koncernas „Fortum“ yra glaudžiai susijęs ir su Rusijos energetika.
Šiai kompanijai Sibire priklauso didelė energetinė sistema, Rusijoje ji net turi strateginio investuotojo statusą.
Ateities planai – dideli
Lietuvoje šios kompanijos užmojai irgi platūs. Ji neslepia planų mūsų šalyje pastatyti tris atliekų deginimo gamyklas. O „Fortum“ Vilniuje planuojamos įmonės galingumas būtų beveik dvigubai didesnis nei „Reenergy“ gamyklos.
V.Žuta atvirai dalijosi planais, kad Vilniuje būtų deginamos ne tik sostinėje surinktos ir surūšiuotos atliekos – čia ketinama perdirbti viso regiono atliekas, taip pat ir iš Utenos.
Per metus „Fortum“ gamykla būtų pajėgi sudeginti iki 300 tūkst. tonų šiukšlių, o Vilniaus regiono atliekos sudarytų tik pusę šio kiekio.
Tad V.Žuta neslepia, kad antrinių žaliavų trūkumas galėtų būtų kompensuojamas ir deginant biokurą – durpes ar džiovintą dumblą.
Vietoj vienos įmonės – dvi
Negana to, Suomijos bendrovė neatmeta galimybės galingą atliekų deginimo gamyklą Vilniuje statyti net ir tuo atveju, jeigu „Reenergy“ nepakeis savo planų.
Kitaip tariant, sostinėje vietoj vienos šiukšlių perdirbimo įmonės gali atsirasti dvi.
V.Žuta patvirtino, kad tokia galimybė jau buvo pristatyta ir Vilniaus gyventojams.
„Ir „Reenergy“, ir mūsų projektai gali dirbti. Visiems užteks vietos po saule“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo per 500 mln. litų Vilniuje investuoti pasiryžusios bendrovės „Fortum“ vadovas.
Suomijos koncerno užmojai pribloškė R.Petreikį: „Tai absoliučiai nelogiška. Tas pats „Fortum“ plėtros plane yra paminėjęs, kad dvi gamyklos Vilniuje egzistuoti negali.
Paprasčiausiai joms neužtektų atliekų.“
Atliekų „Fortum“ jau pritrūko Klaipėdoje. Beveik 250 tūkst. tonų perdirbtų atliekų sudeginti pajėgi jėgainė uostamiestyje surenka mažiau nei pusę šio kiekio, todėl dabar dairosi į kitus regionus. Tiesa, bendrovei išduotas leidimas deginti tik vietos atliekas, todėl ji visais būdais stengiasi šį draudimą pakeisti.
Investicijos – nelogiškos
R.Petreikiui taip pat absurdiškai skamba konkurentų aiškinimai, kad pritrūkus atliekų būtų naudojamas ir biokuras.
Bendrovės „Reenergy“ vadovas įsitikinęs, kad investavus daugiau kaip pusę milijardo litų į atliekoms deginti skirtą įrangą absoliučiai neefektyvu deginti kelis kartus brangesnę žaliavą.
Be to, galingai „Fortum“ jėgainei Vilniuje neišvengiamai kiltų klausimas, kur panaudoti šilumos bei energijos perteklių. Ar neteks jos paleisti vėjais?
„Ypač tai būtų aktualu vasarą. Abejoju, ar investavus tiek pinigų kils noras energiją dalyti už dyką“, – svarstė R.Petreikis.
Jo vadovaujama bendrovė Vilniuje planuoja statyti jėgainę, kuri per metus pajėgtų sudeginti iki 170 tūkst. tonų atrinktų atliekų – truputį daugiau, negu surenkama Vilniaus regione.
„Mūsų gamykla optimaliai atitiktų miesto poreikius. Mažesnės investicijos mažiau slėgtų ir vartotojų pečius.
Jie mažiau mokėtų ir už tokioje jėgainėje pagaminamą šilumą, ir už atliekų tvarkymą. O svarbiausia – netektų mokėti už kažkieno ambicijas“, – dėstė 250 mln. litų į gamyklą investuoti planuojančios bendrovės vadovas.
Politikai vardijo grėsmes
Žaliųjų partijai vadovaujantis L.Balsys irgi stebėjosi „Fortum“ planais – mat atliekų jau dabar trūksta Klaipėdos termofikacinei elektrinei: „Ji jų dairosi netgi Vilniuje arba degina nerūšiuotas.“
Be to, politikas įžvelgė ir draudžiamos koncentracijos požymių, jei tokias įmones „Fortum“ turėtų ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje bei Kaune.
„Viso to mums nereikia, nes galime tapti atliekų importo šalimi. Tai labai pavojinga. Vien per Vilnių riedėtų šimtai sunkvežimių su rūšiuotomis ir nerūšiuotomis atliekomis iš nežinia kur, o gyventojai taptų šio verslo įkaitais“, – nuogąstavo L.Balsys.
Žaliųjų vedliui pritarė ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A.Salamakinas. „Ką deginsime? Importuosime baltarusiškas ar rusiškas šiukšles?
To tikrai nebus, niekada tam nepritarsiu. Pirmiausia susitvarkykime su savo atliekomis. Bet tam dviejų gamyklų nereikia.“
