Vielų raizginiai, įvairios metalinės detalės, tušti plastikiniai buteliai ar jų kamšteliai architektės ir dailininkės Jurgitos Jakubauskaitės rankose atgimsta naujam gyvenimui. Žvelgiant į Jurgitos sukurtą moterišką delninukę sunku patikėti, kad anksčiau tai buvo pieno pakelis, rašo dienoraštis „Lietuvos rytas“.
„Pastaruoju metu ypač domiuosi, ką galima sukurti iš daugybės mūsų aplinką ir gyvenimą teršiančių atliekų.
Neseniai sumaniau iš plastikinių vandens butelių meistrauti angelus.
Pasiėmusi maišą vaikščiojau po Užupyje įsikūrusias įstaigas ir prašinėjau mineralinio vandens „Žalia giria“ butelių, nes jie labiausiai tinka angelų sparnams. Daugelis į mane žiūrėjo kaip į nenormalią.
Kai kas net paklausdavo: „Ar jums „Žalia giria“ už tai moka?“ – juokėsi J.Jakubauskaitė.
Žibintus Užupio rajono skersgatviui dailininkė sukūrė iš įvairaus storio vielų gabalų. Į ažūrinius paukščių lizdus primenančias formas Jurgita įmontavo statybvietėse naudojamus nešiojamuosius žibintus.
„Jie labai patvarūs, todėl, tikiuosi, mano žibintai švies ne tik per Kalėdas, bet ir iki kitų metų vasaros. O gal ir dar ilgiau“, – šyptelėjo Jurga.
Kodėl kūrėją taip sudomino įvairios atliekos?
Moteris prisiminė nuo vaikystės girdėtus močiutės pamokymus: „Močiutė mane mokė ne tiktai savo aplinkos neteršti, bet ir apie Lietuvą blogai nekalbėti, nes, anot jos, niekam nevalia savo lizdo teršti.“
Nors Jurga neturi nė lašo lietuviško kraujo (tėvas – totorius, mama – baltarusė), jai iki šiol nepriimtini lietuvių virkavimai apie sunkų gyvenimą Lietuvoje ir bandymą prasigyventi užsienyje.
„Lietuvoje yra visko, tik reikia neteršti savo aplinkos, mylėti ją ir kurti“, – tikina Jurga.
