Spėjimus, jog su keliaaukšte automobilių stovėjimo aikštele ne viskas tvarkoje sustiprino joje atlikti remonto darbai. Uždarius dalį garažo, kur lankytojai stato savo automobilius, buvo sustiprintos pirmojo aukšto atraminės konstrukcijos.
Apie tai, kodėl skubėta remontuoti, regis, ką tik pastatytą prekybos centro stovėjimo aikštelę, nebuvo plačiai kalbama. Viešumoje užsiminta tik apie didelės reikšmės neturinčius defektus, kurie sklandžiai pašalinti. Dviprasmiškų minčių kelia viena, regis neesminė aplinkybė – stovėjimo aikštelės saugumu susirūpinta tik „Akropolį“ įsigijus Vokietijos bendrovei „Deka Immobilien GmbH“.
Statinio kolonų nuokrypiai
Redakcijos turimi duomenys liudija, kad kurį laiką dėl netinkamai atliktų statybos darbų Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelė buvo virtusi tiksinčia uždelsto veikimo bomba.
„Statinio kolonų nuokrypiai nuo vertikalės viršija leistinus dydžius, rygelių pasisukimas aplink išilginę ašį (posvyris nuo vertikalės) viršija leistinus dydžius, gelžbetoninėse kolonų konsolėse atsiradę plyšiai, nuskilęs apsauginis betono sluoksnis, plieninių „Anstar“ atraminių detalių darbo sąlygos neatitinka gamintojų nurodytų (per dideli rygelių posvyriai).
Dėl šios priežasties plieninių „Anstar“ atraminių detalių laikomoji galia sumažėjusi, jos negalima patikimai nustatyti. Per maži kai kurių gelžbetoninių surenkamų konstrukcijų atrėmimo ilgiai“, - šias, šiurpą keliančias išvadas pateikė 2010 metų sausį stovėjimo aikštelės būklę įvertinę ekspertai.
„Aikštelė netenkina esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo“, - toks buvo galutinis ekspertų verdiktas.
Defektus suskubo pašalinti
Gavę šias ekspertų išvadas naujieji Kauno „Akropolio“ savininkai, Vokietijos kompanija „Deka Immobilien GmbH“ priėmė skubų sprendimą savo lėšomis nedelsiant remontuoti netinkamai pastatytą aikštelę.
„Savininkas skyrė labai daug dėmesio ir lėšų, kad kiek galima greičiau būtų eliminuoti visi rizikos faktoriai. Dabar žinome, kad tos priežastys, kurias mums nurodė ekspertai – arba visiškai pašalintos, arba priklausomai nuo defekto pobūdžio yra kontroliuojamos“, - lrytas.lt sakė Kauno „Akropolio“ valdytojas Sigitas Jautakis.
Aptikti defektai, pasak S.Jautakio, buvo kelių rūšių – nulemti prastos medžiagų kokybės ir per ilgą laiką galintys pažeisti didesnes konstrukcijas. Be to buvo pastebėtas nukrypimas – stovėjimo aikštelės konstrukcijos slinko į Nemuno salos pusę.
„Pradėję gilintis į šio defekto pavojingumą supratome, kad nieko nedarant per kelerius metus gali atsirasti stiprių postūmių, kurie maža kam gali daryti įtaką“, - sakė S.Jautakis.
Atliko trigubą patikrinimą
Kauno „Akropolio“ valdytojas tikino, jog nevykusiai pastatytos stovėjimo aikštelės būklė nuolatos stebima.
Konstrukcijų pokyčiai matuojami specialiai sumontuotais ypač jautriais davikliais, baiminantis galimų poslinkių reguliariai atliekami grunto tyrimai bei geodeziniai matavimai.
„Aikštelės konstrukcijų būklę stebime nuolatos. Nesustosime to daryti, kol galutinai neįsitikinsime, kad 10 metų eigoje nėra jokių pokyčių. Labai džiaugiuosi, kad šio pastato savininkas yra Vokietijos investicinis fondas. Mums pakako tik išvardinti nustatytas rizikas, kai iš karto, nedelsiant buvo sureaguota. Savininkai niekada netaupo saugumo priemonėms“, - sakė Kauno „Akropolio“ valdytojas.
Įvykus tragedijai Latvijoje Kauno „Akropolis“ jau sulaukė tikrintojų iš Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Taip pat prekybos ir pramogų centro savininkai valdytojams nurodė atlikti dvigubą komplekso auditą.
„Buvo atliktas trigubas patikrinimas – valstybės inspektorių, mūsų reguliarus bei papildomas. Daugiau tikrinti, ko gero, neįmanoma. Tikrinome ne tik konstruktyvą, bet pastato inžinerines, signalizacijos sistemas, kad visi galėtų jaustis ramūs“, - tikino S.Jautakis.
Teismas: padaryta žala
Vokietijos verslininkams per bendrovę „Kauno audinių projektas“ valdančią „Akropolį“ nevykusiai suręstos ir svirti pradėjusios aikštelės remontas kainavo nei daug, nei mažai – 1,53 mln. litų.
Dėl to „Kauno audinių projekto“ atstovai kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą prašydami broko taisymo išlaidas priteisti iš „Akropolį“ projektavusių, stačiusių bei darbus prižiūrėjusių bendrovių.
Atsakovais byloje patrauktos statybos bendrovės „Mitnija“ ir „Betonika“, taip pat draudimo kompanija „PZU Lietuva“. Trečiaisiais asmenimis byloje tapo architektų Gedimino Jurevičiaus ir Algimanto Kančo studijos bei kelios statybas prižiūrėjusios bendrovės, taip pat konkrečius darbus atlikę jų darbuotojai.
Šių metų gegužės pradžioje Kauno apygardos teismas patenkino „Akropolį“ vandančios bendrovės „Kauno audinių projektas“ ieškinį. Iš pramogų ir prekybos centrą stačiusios „Mitnijos“ ir „PZU Lietuva“ solidariai priteista padarytai žalai atlyginti 593 tūkst. 376 litai.
Stovėjimo aikštelės gelžbetonio konstrukcijas projektavusiai bei gaminusiai bendrovei „Betonika“ nurodyta sumokėti 989 tūkst. litų.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, jame byla dar nepradėta nagrinėti.
Pribloškiantis aplaidumas
Kauno apygardos teismo nutartyje – daugybė akis badančių „Akropolio“ statytojų akibrokštų. Teismui skyrus nepriklausomą ekspertizę buvo patvirtintos dabartinių „Akropolio“ savininkų nurodytos aplinkybės.
Konstatuota, kad projekto vykdymo priežiūros, techninės priežiūros specialistai neabejotinai matė netinkamai organizuojamą statybos procesą ir savo rizika toleravo šiuos pažeidimus.
Nereikalaudavo atitinkamo proceso etapu pašalinti akivaizdžius defektus ir trūkumus, o tai sudarė sąlygas esamų defektų atsiradimui.
„Darbo projekto konstrukcijų dalį rengė kiti projektuotojai nei Techninio projekto, tačiau tas tinkamai įforminta nebuvo, nebuvo tinkamai įforminti ir darbo projekto rengimo metu atsiradę techninio projekto pakeitimai. Darbo projekto konstrukcijų daliai ekspertizės įmonės pritarimo nebuvo, darbo projekto konstrukcijų dalis statytojo patvirtinta nebuvo, statybos darbai dalinai vyko, nesant pilnai sukomplektuotai darbo projekto konstrukcijų daliai. Statinio projektavimo valdytojas kartu vykdyti projekto vadovo funkcijas negalėjo. Nevykdyta projekto vykdymo priežiūra“, - skelbia ekspertų išvados.
Ekspertai nustatė, jog statytojas – bendrovė „NDX projektai“ 2006-ųjų vasario 2-ąją sudariusi sutartį su architekto A.Kančo įmone dėl statinio projektavimo valdymo jį toleravo kaip vykdantį ir projekto vadovo funkcijas. Nors tą pačią dieną buvo pasirašyta sutartis ir su architekto G.Jurevičiaus įmone, ją įvardinant „Valdytoju“, kuris sutinka vykdyti projektuotojo atliekamų darbų kontrolę ir už tai atsakyti užsakovui.
„Projektavimo organizavime buvo norminių dokumentų pažeidimų, projekto vykdymo priežiūros praktiškai nebuvo iš viso Techninio projekto ir darbo projekto ekspertizėse taip pat buvo norminių dokumentų reikalavimų nesilaikymo“, - konstatavo ekspertai.
Klaidas lėmė nevykęs projektas
Dabartinių Kauno „Akropolio“ savininkų užsakymu nevykusiai pastatytą daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę tyręs atestuotas ekspertas, inžinierius konstruktorius Jurgis Ražaitis tikino, jog rimtų klaidų padaryta dar projektuojant statinį.
„Pačiame projekte buvo tam tikrų problemų, kurios galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes. Visa aikštelė krypo į Nemuno pusę, be to jos pirmajame aukšte rygeliai pasvirę, dėl to galėjo įvykti griūtis“, - sakė ekspertas.
Pasak J.Ražaičio, statybos eigoje buvo keičiamas techninis projektas. Plečiant stovėjimo aikštelių skaičių pandusus bei laiptines nuspręsta įrengti kitoje vietoje, dėl to dingo pastato skersiniai ryšiai.
Paklausus, kas nulėmė tragediją galėjusias sukelti projektavimo ir statybos klaidas, ekspertas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad statant „Akropolį“ dirbo ne vienas projektuotojas, o buvo sudaryta dešimtys įvairių sutarčių. Pasak J.Ražaičio, esant tokioms sąlygoms, tvarkos būti negalėjo.
„Čia esama ir savivaldybės kaltės išduodant leidimus statybai, visgi „Akropolį“ statė galingi žmonės. Jie laikė ir rangovą, ir kitus „už gerklės“. Ne paskutinėje vietoje tikriausiai buvo ir noras sutaupyti, projektas rengtas netvarkingai, statant keitėsi užsakovų norai. Gavosi taip, kad už konstrukcijas niekas taip ir neatsakė“, - sakė ekspertas J.Ražaitis.
Daugiaaukštis garažas nebūtų griuvęs?
Pagrindiniu Kauno „Akropolio“ statybos projekto prižiūrėtoju byloje vadinamas architektas Algimantas Kančas lrytas.lt sakė, jog nevykusiai pastatyta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė nebūtų sugriuvusi.
A.Kančo nuomone, esminė problema kilo konstruktoriams padarius klaidą projektuojant aikštelės gelžbetonines konstrukcijas.
„Kažko nesužiūrėjo techniniai prižiūrėtojai, klaidų padarė statybininkai montuodami. Manau, kad ekspertai teisūs sakydami, kad esminė priežastis – klaida projektuojant“, - sakė architektas.
A.Kančas sakė nemanantis, kad dėl projektavimo klaidos automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijos galėjo sugriūti.
„Čia apkrovos išskaidytos po visą stovėjimo aikštelę, ne taip, kaip Rygoje, kur vienoje vietoje sukrovė 48 tonas“, - svarstė architektas A.Kančas.
