Visuomenė jų gal ir nepalaiko, bet ką daryti su pačiais smurtautojais? Jie be niekur nieko sulaužo kaulus moteriškei, nekreipdami dėmesio, ką apie tai mano perauklėjančios organizacijos.
Iliuzijas apie galimybę perauklėti smurtautojus sklaidė ir Vilniaus moterų namų konsultantė Z.Vasiliauskaitė. Anot jos, 20 procentų teisėsaugos suimtų smurtautojų turi psichopatams būdingų bruožų.
Bet psichoterapija, pasirodo, negali būti taikoma psichopatams, nes tai nesumažina nusikalstamumo.
Tad norint, kad perauklėjimo programa veiktų, smurtautojus pirmiausia būtina išrūšiuoti psichologiniais testais ir nustatyti, ar jie psichopatai.
Būtina atkreipti dėmesį, kad tas rūšiuotojas turėtų būti išsilavinęs ir sveiko proto.
Testuoti gali irgi tik specialistai. Kitaip sakant, viskas labai brangu. Todėl nerealu.
O toliau – kompromituojanti statistika: net 59 proc. į perauklėjimo programą atrinktų dalyvių nepasirodė nė vienoje paskaitoje, o iš pradėjusių lankyti jos nebaigė 75 procentai.
Galima susumuoti rezultatus: jeigu perauklėjimo programoje dalyvaus 100 smurtautojų, per mokymus iki galo išsėdės 10 asmenų.
Čia ne lietuvių tyrimų išvada – užsienio mokslininkų.
Tad kas laukia toliau? Išsilavinę smurtautojai psichopatai už valstybės pinigus gali įsigudrinti pristeigti vyrų krizių centrų.
Kadangi lėšos iš to paties fondo ribotos, moterų sąskaita jie susivienys atkakliai teisinei kovai su smagiai muštomis gyvenimo draugėmis.
