Kai kuriuos statinius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) pavaldžios tarybos tikrina kas metus, kitus – kas dvejus, trečioji grupė – pastatai, kurie tikrinami kas treji metai, o paskutinioji – tie statiniai, kurių būklės PAGD tarnybos niekada netikrina.
Kaip lrytas.lt aiškino A.Čiuplys, kasmet tikrinami viešbučiai, kuriuose daugiau nei 100 apgyvendinimo vietų, prekybos tinklai, kurių plotas per 2000 kvadratinių metrų, kultūros objektus, kurių plotas – per 1000 kvadratinių metrų. Kas dvejus metus tikrinamos prekybos patalpos, kurių plotas 500-2000 kvadratinių metrų, kas trejus – tos, kurių plotas 100-500 kvadratinių metrų.
Per planinę patikrą tikrinama, ar apmokytas personalas, ar yra saugos instrukcijos, sužiūrimi veiksmų planai kilus gaisrui, peržiūrima, ar laisvi evakuacijos keliai, ar yra evakuacijos krypčių ženklai, gesintuvai, ar tvarkinga elektros instaliacija, ar veikia gaisro aptikimo sistema.
Štai pavyzdžiui prekybos centrą „Europa“ PAGD tarnybos tikrina dukart per metus.
Tikrinama teritorija, statinių ir evakuacijos keliai, gesintuvai, gaisriniai čiaupai, gesinimo stotis.
Patikrinama atskirų gamybos procesų gaisrinė sauga, kurios pažeidimai gali sukelti gaisrą. Apžiūrima, kaip laikomos ir transportuojamos sprogios ir gaisringos medžiagos, patikrinami rūkymo vietų ir vietų įrengimo reikalavimai, kaip eksploatuojami elektros šildymo prietaisai ir šildymo įrenginiai.
Sutikrinama patalpų uždarymo pasibaigus darbui tvarka.
Pasak A.Čiuplio, tarp dažniausiai PAGD tarnybų aptinkamų trūkumų – netinkami gesintuvai, neprižiūrimos automatinės gesinimo sistemos, užgriozdinti evakuacijos keliai.
Paklaustas, koks pastatas saugus, VGTU docentas R.Šukys teigia, kad visi nauji pastatai, iškilę per pastaruosius trejus metus, yra saugūs, nes statiniams imti taikyti specialūs gaisrinės saugos reikalavimai.
„Jei pastato paskirtis susijusi su žmonėmis, jo sauga vertinama rizika žmonių gyvybei. Projektuojant ir statant statinį atsižvelgiama į daugybę faktorių, kurie susiję su sauga, ir siekiama, kad statinys būtų taip pastatytas, kad iš 10 tūkst. įvykių nebūtų tikimybės, kad žus žmogus“, - portalui lrytas.lt komentavo R.Šukys.
Jei vis dėlto statinyje įvyko nelaimė, anot Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko, pirmiausia į situaciją turėtų reaguoti statinyje dirbantis personalas. Jis turi būti apmokytas valdyti evakuaciją, o šios darbuotojų žinios turi būti tikrinamos kas treji metai.
Anot pašnekovo, visose prekybos paskirties pastatuose turi būti gaisro aptikimo sistemos. Joms suveikus, turi būti patikrinama, ar aliarmas nėra klaidingas. Jei pasitvirtina, kad bėda tikra, didžiuosiuose prekybos centruose per garsinę sistemą turi būti prašoma lankytojų palikti pastatą, o saugos tarnybos turi patikrinti, kad žmonės išėjo iš patalpų.
Prekybos centro „Europa“ atstovai prideda, kad kilus gaisrui personalas be savaime suprantamo gelbėtojų iškvietimo, turi evakuoti žmones ir turtą, sustabdyti technologinį procesą, išjungti elektros prietaisus ir vėdinimo sistemas. Atvykusiems ugniagesiams parodomas trumpiausias kelias prie gaisro židinio, gesinimui reikalingo vandens telkinio ir t.t.
„Tačiau visada teorija nuo praktikos skiriasi. Praktiškai vieni žmonės supanikuoja, kiti iš viso nekreipia dėmesio“, - sakė A.Čiuplys.
VGTU docentas R.Šukys pataria, jog kiekvienas mūsų, būdamas bet kuriame statinyje, turi įvertinti, kas galėtų įvykti. Pavyzdžiui, parduotuvėse gaisro pavojus – mažas, o kavinėse – priešingai. Čia A.Čiuplys priduria, jog įėjus į nežinomą pastatą visada pravartu prisiminti kelią, kuriuo atėjome, ir atkreipti dėmesį į žalius evakuacijos ženklus.
„Jei pastate yra tik vienas išėjimas, per nelaimę gali patekti į aklavietę. Nebent tai yra rūsys, kuriame vienu metu būna ne daugiau 15 žmonių. Tokiu atveju iš rūsio gali būti tik vienas išėjimas“, - kalbėjo A.Čiuplys.
